Jaunasis reformatorius, kurį iškėlė Maidanas: gyvo žmogaus po numirėliu nepakiši

Aukščiausio rango pareigūnas, kovojęs prieš korupciją Ukrainoje, jaunasis reformatorius, nusikalstamų schemų narpliotojas, žmogus, kurio ukrainiečiai prašo neišvykti iš šalies. Tai – Davidas Sakvarelidzė, karjerą pradėjęs Gruzijoje ir ją tęsęs įspūdinguose postuose Ukrainoje.

Davidas Sakvarelidzė gimė Tbilisyje, kur karjeros laiptais pradėjo lipti kaip teisingumo ministerijos teisinės ekspertizės specialistas. Greitai jis buvo pakviestas jungtis prie jaunų reformuotojų komandos, su kurios pagalba prezidentas Michailas Saakašvilis vertė Gruziją iš pusiau žlugusio krašto į europietišką valstybę.

2008-2012 Davidas dirbo Gruzijos generalinio prokuroro pirmuoju pavaduotoju ir Tbilisio prokuroru. Įgyvendindamas nulinės tolerancijos nusikaltimams nuostatą, jis daug prisidėjo, kad 2010 Gruzijoje buvo pasiektas žemiausias Europoje nusikalstamumo lygis. Iš korumpuotų tarnautojų ir nusikaltėlių konfiskuota turto už 840 mln. JAV dolerių.

Tuo pačiu prokurorų skaičius iki 2012 buvo sumažintas triskart, palyginus su 2003. Be gailesčio atleido visus, įtariamus korupcija. Likusiems prokurorams atlyginimai patrigubėjo.

Į politinę Ukrainos sceną Davidą iškėlė Maidanas. 2014 gruodį jam suteikta Ukrainos pilietybė, ir jis ėmėsi darbo grupėje, rašančioje Nacionalinio antikorupcijos biuro įstatymą.

Problema – 25 metus nesikeičiantis elitas

2015 vasario 16, mums susitikus, jis atkreipė dėmesį į sutapimą su Lietuvos valstybės atkūrimo diena – jis paskiriamas Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotoju, atsakingu už kadrus, už europinę integraciją ir už prokuratūros reformą. Šios kryptys apėmė kovos su korupcija lauką.

Kaip jis pats sako, milijonieriumi galėjo tapti per kelis pirmus mėnesius, tačiau net jį atleisdami priešininkai negalėjo jam prikišti jokių korupcinių ryšių. Davidas juokiasi, kad imdamas kyšius milijonieriumi galėjo tapti dar Gruzijoje, tik jį paskyrusieji ukrainiečiai to nesuvokė.

Nei prezidentas, nei kitos valdžios struktūros, nei įtakingi oligarchai net nesuprato, ko siekia jaunasis reformatorius. Galvojo, kad gruzinas darys kosmetines reformas, kad pabus maskuote egzistuojančiai korupcinei sistemai, kurioje jie visi gerai jaučiasi.

Ukrainos problema, pasak D. Sakvarelidzės, kad iš esmės nepasikeitė valdantis elitas. Tie žmonės jau 25 metus sukasi viename sūkuryje. Vieni atsitraukia, kiti išeina į priekį, paskui vėl apsikeičia. Pats Petro Porošenka yra gera iliustracija, nes visą laiką prisitaikydavo prie sistemos. Kadangi Michailas Saakašvilis absoliučiai priešingas žmogus, nebijantis stoti prieš sistemą ir per ją prasilaužti, Davidui iškart buvo aišku, jog ilgos sąjungos tarp šių politikų būti negalės.

P. Porošenka ir premjeras Arsenijus Jaceniukas buvo nuolat kritikuojami, kodėl gruzinams pavyko, o ukrainiečiams vis nepavyksta. Tada jie sugalvojo pasibalnoti Gruzijos reformų temą, pasikviesti gruzinų. Iš pradžių P. Porošenka galbūt net nuoširdžiai degė noru, bet vėliau suprato, jog reformos susiję su giliais instituciniais pokyčiais, jog jam pačiam teks keisti savo mentalitetą.

Visai gudru buvo pakviesti gruzinus: jei jiems pavyks – galėtų sakyti, kad tai valdžia davė impulsą, kad valdžios vyrai juos pakvietė. O jei nepavyks – galima paaiškinti, jog Gruzija – maža, Ukraina – didelė, joje mentalitetas kitoks ir t. t. Vienu žodžiu, būtų įrodyta, jog gruziniškos patirties nukopijuoti nepavyks.

Prezidentas prieš tikrą skaidrumą

P. Porošenka šiandien tikrai nesigaili, kad nepaskyrė D. Sakvarelidzės Nacionalinio antikorupcijos biuro direktoriumi, nes, pasak Davido, dabar prezidentas turėtų daugiau problemų. P. Porošenka greičiausiai gailisi paskyręs jį į generalinę prokuratūrą, kur jaunasis pavaduotojas, nežiūrint apribotų įgaliojimų, sugebėjo padaryti proveržį ir likti paprastų piliečių pusėje. Dirbdamas šiame darbe Davidas nuolat jaudinosi, kad nesusilietų ir netaptų ukrainietiškos grietinėlės dalimi. Nes kam tada jis buvo kviestas, kodėl tada jis atvažiavo palaikyti Maidaną, ko jis tada išvis vertas? Ir šiandien jis džiaugiasi likęs teisingoje pusėje.

Neįmanoma jam buvo pakeisti sustabarėjusios korupcinės sistemos, kai pats generalinis prokuroras Viktoras Šokinas buvo prieš. Prieš gruziną ėmė kovoti tiesioginis jo viršininkas drauge su kitais pavaduotojais, V. Šokino pastangas pradėjo remti prezidentas ir didžioji politinio elito dalis.

Prezidentas tiesmukai pasiūlė D. Sakvarelidzei pačiam parašyti atsistatydinimo pareiškimą, bet Davidas atsisakė, paaiškinęs prezidentui, kad tai prezidento valioje buvo pakviesti ir prezidento valioje yra atleisti. Formaliai pavaduotojas buvo paskirtas V. Šokino, tačiau realiai jį parinko P. Porošenka. Davidas pasakė, kad atleidimą priimtų kaip prezidento sprendimą, o pats to nedarys, nes yra įsipareigojęs tiems žmonėms, kurie juo patikėjo, ir gins juos iki paskutinės minutės pareigose.

Paskutinė jo akcija, dėl kurios jam priekaištavo P. Porošenka, kaltindamas politikavimu ir prokuroro etikos laužymu, buvo demonstracija palaikyti bendradarbius, kai juos imta atleidinėti, nes jie pasuko prieš sistemą. Davidui buvo skirti tik septyni tyrėjai ir keturi prokurorai. Tačiau ir su tokiomis negausiomis jėgomis jie sugebėjo supurtyti didžiulę sistemą.

V. Šokinas atleido D. Sakvarelidzę iš pareigų, o po dviejų valandų pats atsistatydino: išeinu, o kartu ir tave išsitempiu. Galvojo, kad po numirėliu į karstą galima įkišti gyvą žmogų, sako Davidas. Apsiriko.

Generalinio prokuroro pavaduotoju D. Sakvarelidzė prabuvo metus ir vieną mėnesį. Per tą laiką jis spėjo parodyti, kaip galima dirbti, kokių krypčių laikytis. Jam pavyko įkurti nedidelę vidaus tyrimų grupę generalinėje prokuratūroje. Septyni tyrėjai grupėje ir 18 500 darbuotojų prokuratūros sistemoje. Visų neaprėpti, tad reikėjo koncentruoti savo galias į vieną tašką.

Davidas drauge su vienu Rados deputatu įkalbėjo vieną besiskundžiantįjį parašyti pareiškimą dėl Kijevo srities prokuroro pavaduotojo neteisėtų veiksmų. Tas pavaduotojas anksčiau buvo V. Šokino vairuotojas, vėliau kilo karjeros laiptais. Istorija kiek primena dabartinį bankrutuojančios Venesuelos prezidentą Nikolaso Maduro, kuris irgi pradėjo karjerą kaip vairuotojas.

Davidas pasitelkė specialiąsias pajėgas, Ukrainos saugumą SBU, ir jie paėmė seifus iš Vyriausios tyrimų valdybos. Juose rado apie 450 000 JAV dolerių. Be pinigų, dar aptiko vienam iš prokurorų priklausantį maišelį briliantų. Buvusio vairuotojo seife rasta virš 100 000 JAV dolerių grynais.

Tada V. Šokinas pradėjo užvedinėti bylas operacijos dalyviams. Paskui P. Porošenka išsikvietė SBU direktorių ir uždraudė jam teikti operatyvinę pagalbą D. Sakvarelidzei. Liepė dirbti tik su V. Šokinu, nes savo veiksmais esą išsiūbuoja situaciją, kuri gali virsti reikalavimais Radoje, kad būtų atleistas V. Šokinas.

Po šito pokalbio su prezidentu buvo atleistas SBU direktoriaus pirmasis pavaduotojas, kuris talkino D. Sakvarelidzei. Į jo vietą paskirtas prižiūrėtojas nuo P. Porošenkos. SBU atsigręžė prieš generalinio prokuroro pavaduotoją.

Dukart pavogta nafta

Tokiomis sąlygomis dirbti darėsi praktiškai neįmanoma. Poslinkių per metus jau buvo pasiekta: dėka vykdomos reformos prokurorų skaičius Ukrainoje sumažėjo 5000. Atleisdavo po dviejų pakopų konkurso, kad liktų labiausiai kvalifikuoti. Bet įsikišo Šokinas ir galutiniam atrankos etapui pokalbiui į tam sudarytą komisiją sustatė savo žmones, kurie pratempinėjo lojalius saviškius.

Pirmą kartą buvo pradėti rengti skaidrūs konkursai žemesnės grandies vadovų pareigoms užimti. Iki sričių lygmens D. Sakvarelidzės neprileido.

Tie senos sistemos žmonės, kurie nepraėjo kvalifikacijos žemesnėje grandyje, kur tvarką įvedinėjo D. Sakvarelidzė, buvo perkeliami į aukštesnes pareigas. Pavyzdžiui, rajono prokuroras milijonierius prie kompiuterio nesugebėjo išlaikyti net General skills (bendrųjų gebėjimų) testo. Tada globojanti ranka jį paaukštino į srities prokuratūrą.

Dalis atliktų darbų išliko. Prokurorų tyrimai Odesos srityje, kur D. Sakvarelidzė lygiagrečiai dirbo srities prokuroru, kol gubernatorius buvo M. Saakašvilis, nuvedė į politinį elitą centre. Iškeltos bylos A. Jaceniuko ir Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Aleksandro Turčinovo aplinkos žmonėms, Odesos merui separatistui, pasak Davido, Genadijui Truchanovui.

Atskleista įvairių nusikalstamų schemų. Pavyzdžiui, Ukrainoje sugebama pavogti jau vieną kartą prieš tai pavogtą naftą. Konfiskuotas didžiulis naftos kiekis realizuotas per banką. Dabar nebėra nei tos naftos, nei to banko, kuris po šitos operacijos bankrutavo. Kai tik šitą schemą D. Sakvarelidzė ėmė narplioti, suinteresuoti asmenys tuoj nubėgo pas P. Porošenką skųstis, kokį ten beprotį paskyrė, kuris trukdo vogti. Nelikus M. Saakašvilio gubernatoriaus poste, Davidą iš srities prokuroro pareigų atleido, motyvuodami „bendru nepasitenkinimu“ jo veikla.

Resursų pokyčiams iš pat pradžių buvo skirta be galo mažai, kad aprėptų tokio dydžio šalį su tokiomis didelėmis problemomis. Nežiūrint to, atlikti darbai parodė žmonėms, jog sąžiningai dirbant viskas yra įmanoma. Davidas didžiuojasi, kad ne pats išėjo, nes tai būtų tarsi kapituliacija. O dabar, kariškai šnekant, jis išnaudojo visus šovinius, kol galėjo. Ir priešas liko bent kažkiek silpnesnis, negu būtų jam anksčiau atsitraukus.

Davidas, sulaukęs 35 metų, yra sukaupęs didžiulę patirtį, matęs šilto ir šalto. Priešingai populiariam pasakymui, nors jis labai gerai informuotas, tačiau išlieka optimistas. Dabar, kai žmonės gatvėje pažinę sustabdo Davidą ir prašo neišvykti, drauge su jais kovoti, jis jaučia, kad dar gali būti naudingas Ukrainai ir nesudeda rankų.