Pažymą D. Kreivys įteikė premjerui. Premjeras, perskaitęs, susijaudino. Pasitrauks D.Kreivys iš ministerijos ar ne, kitas klausimas. Bet pažyma vis tiek įdomi…
Nesuprantama D. Kreivio veikos subjektyvioji pusė. Kodėl ministras kyšio nepaėmė, – gal iš puikybės, gal jam pritrūko kompetencijos (nemoka imti), gal bijojo STT provokacijų. Paprastai žmonės paima. Vienas viceministras, niekaip nesulaukęs kyšio (dėl ko jis, matyt, ir atėjo dirbti į ministeriją), buvo priverstas prašyti ir įkliuvo.
Bet už šitą subjektyviąją pusę įdomesnės kitos. Kodėl anksčiau, t. y. prieš D. Kreivį, šioje ministerijoje nebuvo panašių incidentų, o ir panašių pažymų. Gal niekas niekam nieko neduodavo? Kodėl staiga, nei iš šio nei iš to, atėjus D. Kreiviui, pradėjo per prievartą kišti ministrui pinigus ir kitas gėrybes. Kažkas sutriko sklandžiame ministerijos darbe.
Labai įdomus ir dar vienas tarsi pašalinis klausimas: kodėl partijos, laimėjusios Seimo rinkimus, gviešiasi pinigingų ministerijų su dideliais viešaisiais pirkimais ir dideliais europiniais pinigais. Ir kodėl tokias ministerijas juokais vadina ganyklomis arba medžioklės plotais.
Įdomi ir dar viena aplinkybė. Partija ateina į Seimą ir į pinigingą ministeriją su skolom. Pabūna, pabūna ministerijoje, ir skolos dingsta. Esama ir kitokių aplinkybių.
Taigi ką daryti su pažyma? Galima ją perduoti STT (rodos, taip jau padaryta). STT apklaus D. Kreivį ir nieko nenustatys. Nes D. Kreivys nieko negalės įrodyti. Jis tų kyšių kišimo momentų nenufilmavo, įrašo neturi. Siūlytojai nėra tokie kvaili, kad leistųsi filmuojami.
Tada galbūt SST apklaus siūlytojus. O šie sakys: „Neieškokit kvailių, mes niekam nieko niekada nesiūlėm“. Ir dar pagrasins D. Kreiviui už šmeižtą teismu.
Ir D. Kreivys liks kvailio vietoje, iš jo tyčiosis žiniasklaida. Ir galbūt D. Kreivys graušis nagus, kam iš viso rašė.
Yra ir kitas sprendimas. Priimti tas pažymas domėn ir iš esmės (ko dar niekada nebuvo) patikrinti (ar nuolat tikrinti) visas ministerijas ir žinybas, kur sukasi dideli europiniai pinigai ir dideli viešieji pirkimai.
Ir jeigu rimtai tikrinsime, labai tikėtina, kad sudrebės mūsų demokratijos pagrindai. Ir verks kruvinomis ašaromis ne viena partija, atplėšta nuo auksinio spenio.
Taigi drebinsim ar nedrebinsim mūsų gležną demokratiją? Tiksliau būtų paklausus – ar yra kam drebinti ar vis dar tokių neatsirado?
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.