Apžvelkime nedidelį to projekto tekstą, idant būtų aiškiau, dėl ko pasirašė 31 Seimo narys (dauguma jų – anksčiau politiniu aktyvumu nepasižymėję „valstiečiai“).
Įstatymo projektas atrodo taip:
1 straipsnis. 2.27 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2.27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Asmens lyties nustatymo teisinis pagrindas ir lyties keitimas
1. Asmens lytis yra genetiškai nulemta žmogaus prigimtinė savybė. Asmens lyties (vyriškos arba moteriškos) nustatymo teisinis pagrindas yra genetiškai nulemta asmens lytis.
2. Farmakologinės, chirurginės procedūros ar psichiatrinė, psichologinė terapija, kuriomis siekiama pakeisti genetiškai nulemtos asmens lyties požymius (lyties keitimas), Lietuvos Respublikoje yra draudžiamos.“
Atrodo, tik du punktai, kur čia galima pasiklysti? O ir įstatymas, jei išmanoma tik mokyklinė biologija, skamba visai logiškai: vyrus ir moteris nustatysime pagal genus. XIIIP-1327 Aiškinamajame rašte2 dar ir sukonkretinama: pagal XX ir XY chromosomas.
Bėda tik ta, kad biologija neveikia pagal griežtą logiką! Taip, yra tendencijos, yra dažniausiai nutinkantys atvejai, tačiau jei kažkas iš principo įmanoma, tai biologijoje taip ir nutiks.
Būtent todėl yra ne tik visiškai įmanoma, bet ir žinoma, kad egzistuoja 47,XXX, 47,XYY, 47,XXY, 45,X kariotipai (chromosomų rinkiniai).
Dar daugiau: net „normalus“ 46,XY kariotipas visiškai negarantuoja, kad tai bus vyras. Pavyzdžiui, dėl androgeninės nejautros sindromo tai gali būti moteris. Mokslui žinomas ir nėščios chimerinės 46,XY moters atvejis.
Ką Seimo genetikai darys su visu tuo margumynu – sunku pasakyti. Bet yra jau dabar aiškūs keli dalykai.
1) Projekto aiškinamojo rašto 8 punkte sakoma, kad priėmus įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės.
Tai negali būti tiesa, nes tokia invazinė ir imperatyvi nuostata nustatyti lytį pagal genetinę medžiagą mažų mažiausiai reikalautų nustatyti tvarką, kad naujagimių lytis nustatoma ne vizualiai, bet pagal jų lytines chromosomas.
1.a) 47,XXX, 47,XYY, 47,XXY, 45,X kariotipai po genetinės patikros tikrai sukels teisinę sumaištį. Veikiausiai, kaip ir Vokietijoje, reikės įvesti trečiąją lytį, o gal net po lytį kiekvienam variantui. (Teisininkai galėtų plačiau pakomentuoti, kokios būtų to implikacijos. Sunku spėlioti, kaip papildomos lyties/-ių įvedimo kontekste atrodytų, pavyzdžiui, karinė prievolė. Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta teisė tuoktis tik tarp vyro ir moters, o kaip bus su kitalyčiais?)
1.b) To pačio rašto 5 punkte nenumatoma jokių neigiamų pasekmių. Išlaidos genetinei patikrai turėtų būti numatytos.
2) Paprastai aiškinamajame rašte yra pavyzdžiais pateikiamos šalys, kur egzistuoja panašūs/analogiški teisės aktai.
Projekto rengėjai arba tokių nerado, arba patingėjo atlikti tyrimą. Abi šios galimybės jau kelia abejonių.
3) Visiškai įmanoma, kad net pačio įstatymu dviejuose punktuose slypi esminė kolizija: jei lytį nustatome pagal lytines chromosomas ir aptinkame, kad žmogaus išvaizda nesutampa su jo lytinėm chromosomom, ką tuomet reikėtų daryti?
Pavyzdžiui, rasime 46,XY moterį. Ką daryti pagal siūlomą įstatymo projektą? Veikiausiai asmens dokumentuose reikės įrašyti, kad tas asmuo yra vyras. Kadangi toks „vyras“ su pakeistais asmens dokumentais sunkiai funkcionuos visuomenėje (lygiai kaip dabartiniai transseksualūs asmenys), turbūt reikės padaryti dar ir lyties pakeitimo operaciją, o šitai įstatymo projekto antrame punkte yra uždrausta.
4) Jeigu draudžiama, tai kokios numatomos sankcijos ir kam? Vėlgi, aiškinamajame rašte parašyta, jog galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. Tačiau jei nėra numatomos sankcijos, tai draudimas yra niekinis.
Tiesa, kyla klausimas, ką reikėtų daryti net jei tos sankcijos ir būtų numatytos, pavyzdžiui, sankcija atimti licenciją gydytojui. Ar iš psichiatro ar psichoterapeuto, kurie padėtų transseksualiam asmeniui, atimtume licenciją? Pasaulis to tikrai nesuprastų.
5) Vietoj to, kad būtų nustatyta išmintinga ir nuosaiki lyties keitimo tvarka (tą tvarką nustatyti dar 2007 m. įpareigojo Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje L. prieš Lietuvą), yra norima lyties keitimo galimybę iš Civilinio Kodekso išimti visiškai.
Diskusijoje su filosofu Vytautau Ališausku VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas, doc. dr. Benas Ulevičius lyties keitimo klausimu išsakė labai aiškią mintį: „Suaugę žmonės turi teisę tvarkytis savo gyvenimuose kaip nori.“
Paprastai linkstama įsivaizduoti, kad Bažnyčia yra naftalininė ir pažangai kliudanti organizacija, tačiau šiuo atveju Bažnyčios atstovo pozicija yra žymiai pažangesnė už 31 Seimo nario.
6) Pats draudimas – be tikslo ir be prasmės. Lyties keitimas buvo Civilinio kodekso dalis nuo 2001 m.
Per tą laiką iki šiol ta galimybe pasinaudojo gal kokie 4 žmonės. Socialine prasme tai yra net ne skaičiai ir net ne problema.
Net jei būtų nuspręsta pilnai kompensuoti lyties keitimą iš ligonių kasų, absoliučiai niekas nepasikeistų. (Čia žodis „pasinaudojo“ buvo pavartotas sąlyginai.
Lietuvoje nėra nustatyta lyties keitimo tvarka, tad „pasinaudota“ tik ta prasme, kad žmonės išsibylinėjo teisę pasikeisti asmens dokumentus į jų išvaizdą atitinkančius.)
Apibendrinant
Įstatymo projektas yra neapgalvotas, techniškai netvarkingas ir invazinis. Projektas parengtas negavus jokių specialistų vertinimų ir išvadų, ignoruojant transseksualių/interseksualių asmenų poreikius.
Beje, lyties keitimas galimas Lenkijoje. Gal ir neblogai: stiprės ryšys tarp broliškų respublikų. Lenkų moterys atvažiuoja į Lazdijus pasidaryti abortų, o mūsų transseksualūs asmenys galės nuvažiuoti į Lenkiją pasikeisti lyties.
1 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/66fe0380c61711e782d4fd2c44cc67af
2 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/9eae7e80c61811e782d4fd2c44cc67af