Įtariamasis tikino pats matęs šiuos nusikaltimus, kuriuose dalyvavo prezidentė su dviem Seimo nariais. Įtariamojo namuose atlikta krata. Jam jau pareikšti įtarimai dėl šmeižto, ir už tai gresia dveji metai nelaisvės. Tiriama ir jo psichinė būklė.

Prieš kelias dienas žiniasklaidos dėmesio sulaukė Lenkijos europarlamentaras 74 metų Januszas Korwinas-Mikke, kuris pasakė, jog „žinoma, kad moterys turi uždirbti mažiau už vyrus, nes jos yra silpnesnės, mažesnės ir ne tokios protingos, todėl turi uždirbti mažiau.“ Šį išminties perliuką jis paviešino trečiadienį, po dviejų dienų jis stojo prieš Europos Parlamento komisiją dėl „seksistinių pareiškimų.“ Lenkui parlamentarui gali būti skiriama bauda arba nušalinimas nuo pareigų.

Ką reikia daryti su šitokiais žmonėmis? Negalime nei vieno, nei kito rimtai traktuoti. Gerai, kad policija nustatė tapatybę feisbuko entuziasto, kuris kaltino prezidentę smurtavimu ir žudymu. Ne mažiau svarbu ištirti jo psichinę būseną, nustatyti, ar jis pavojingas, ar jis kelia grėsmę prezidentei. Kai šiam piliečiui anksčiau buvo atlikta ekspertizė, jis buvo pripažintas veiksniu. Jis, veikiausiai, psichiškai sutrikęs, net jei šį kartą vėl būtų pasiekta išvada, kad jis pakaltinamas. Tokiems žmonėms reikia padėti, gal gydyti, bet nevalia jų bausti.

Prokuroras tvirtina, kad šis atvejis „nėra paprastas šmeižtas, o šmeižiama šalies vadovė. Šis ikiteisminis tyrimas turi visuomeninę reikšmę.“ Negaliu pritarti tokiam aiškinimui. Jei feisbukietis būtų kaltinęs prezidentę korupcija, valstybės paslapčių atskleidimu, bendradarbiavimu su užsienio žvalgybomis, būtų galima sakyti, kad jis stengiasi juodinti prezidentę, kenkti jos autoritetui, duodamas suprasti, kad ji nusikalto ir slepia tuos nusikaltimus. Bet jis tvirtina buvęs nesamo prezidentės nusikaltimo liudytojas, kad jis matė tai, ko nebuvo.
Jei jis teigtų matęs prezidentę, skrendančią ore su šluota, ar reiktų kelti jam bylą dėl šmeižto? Nesuprantu, kodėl prokuratūra tiria šią pasakėlę. Užuot gaišinę savo laiką ir valstybės lėšas, tirdami nelaimingo žmogaus kliedesius, prokurorai turėtų tirti tikrus nusižengimus, kurių, neabejoju, yra gan daug.
Kęstutis Girnius

Jei jis teigtų matęs prezidentę, skrendančią ore su šluota, ar reiktų kelti jam bylą dėl šmeižto? Nesuprantu, kodėl prokuratūra tiria šią pasakėlę. Užuot gaišinę savo laiką ir valstybės lėšas, tirdami nelaimingo žmogaus kliedesius, prokurorai turėtų tirti tikrus nusižengimus, kurių, neabejoju, yra gan daug.

Nežinau, ar išvis šiuos feisbuko kliedesius galima vadinti šmeižtu. Šmeižtu siekiama pakenkti, juodinti, pažeminti kitą. Bet kai skelbiamas prasimanymas yra visiškai neįtikimas ir taip akivaizdžiai nesusietas su tikrove, jis negali atlikti savo užduoties, jis nei pažemins šmeižto objektą, nei jam pakenks. Tad, kuo greičiau ši byla nutraukiama, tuo geriau. Bet yra pažangos. Neseniai iš Baudžiamojo kodekso išbrauktas straipsnis dėl žmogaus įžeidimo. Tikiu, kad po kiek laiko panašaus likimo sulauks straipsnis dėl šmeižto, nors reikės keisti Konstituciją.

Januszas Korwinas-Mikke

Neabejoju, kad lenkas europarlamentaras nuoširdžiai tiki, kad moterys silpnesnės ir mažiau protingos negu vyrai, tad turi uždirbti mažiau. Nors jis viešai reiškė tai, ką galvoja, ir jis tai darė Europos parlamente, jam gresia bauda, gal net atleidimas iš pareigų. Glumina, kad Europos parlamente metamas iššūkis žodžio laisvei, nors tai vienas kertinių Vakarų demokratijos principų. Paprastai itin ginamas politinis žodis, kuriuo viešai reiškiama nuomonė apie valdžią, verslą, visuomeninę gyvenimą, religiją – apie viską, kas žmogui svarbu, ypač parlamente, kuris turėtų būti politinio žodžio šventovių šventovė. Užmirštama, kad reikia besąlygiškai laiduoti, jog deputatai turėtų teisę galvoti, kaip nori, ir sakyti ką galvoja, net jei galvoja nesąmones.

Galima įsivaizduoti ypatingas aplinkybes, kuriomis reikėtų bausti parlamentą už jo žodžius, pvz., jei jis skatintų žmonės išeiti į gatves ir pulti kitos rasės ir tikėjimo atstovus. Šiuo atveju nereiškiama nuomonė, bet kurstomi nusikaltimai, o deputatams nėra suteikiama laisvė vykdyti nusikaltimus. Korwino-Mikkes atvejis yra kitoks. Jis niekam negrasina, tik demonstruoja, jog jis yra tamsuolis, kurio mąstymas labiau tinka ne XXI a., bet XIX a., kai klestėjo visokiausi neigiami stereotipai apie moteris. Antai kairuoliškai nusiteikę Prancūzijos parlamentarai priešinosi siūlymams suteikti moterims teisę balsuoti, nes jos esą labai paveikiamos Bažnyčios, tad palaikytų reakcionierių kunigų pastangas užkirsti kelią pažangai.
Paprastai itin ginamas politinis žodis, kuriuo viešai reiškiama nuomonė apie valdžią, verslą, visuomeninę gyvenimą, religiją – apie viską, kas žmogui svarbu, ypač parlamente, kuris turėtų būti politinio žodžio šventovių šventovė. Užmirštama, kad reikia besąlygiškai laiduoti, jog deputatai turėtų teisę galvoti, kaip nori, ir sakyti ką galvoja, net jei galvoja nesąmones.

Neaišku, kodėl taip jautriai buvo reaguojama į Korwino-Mikkes nusišnekėjimą, kodėl politinio korektiškumo cerberiai skubėjo stoti į kovą su žmogumi, kuris skelbia akivaizdžias nesąmones. Gal europarlamentarai neturi realių atsakomybių, tad gali sau leisti kovoti su vėjo malūnais. Jau seniai akivaizdu, jog moterys nėra mažiau protingos negu vyrai. Reikia tik pažiūrėti, kiek yra studentų ir kiek yra studenčių, ir kokie jų testų rezultatai, kad vis daugiau moterų užima atsakingiausias pareigas versle ir visuomenėje.

Kartais dar ginčijamasi dėl skirtingų gabumų. 2005 m. kilo milžiniška audra, kai ekonomistas ir tuo metu Harvardo universiteto prezidentas Larry Summers, kurio du dėdės – Kenneth Arrow ir Paul Samuelson – laimėjo ekonomikos Nobelio premiją, spėliojo, kad gal moterims mažiau sekasi pasiekti pačias viršūnes matematikoje ir gamtos moksluose, nes jos mažiau gabios šiose srityse. Tai hipotezė, kurią bus galima paneigti ar patvirtinti po kokių 50 metų, kai vyrų ir moterų gyvenimo galimybės pagaliau išsilygins. Net jei vyrai ir būtų imlesni matematikai, tai nepaneigtų esminės lygybės, nes yra nemažai sričių, kur moterys vyrauja. Prisimenu, kad mano mama sakydavo, kad nors vyrai stipresni, moterys lankstesnės ir miklesnės.
Galima įsivaizduoti ypatingas aplinkybes, kuriomis reikėtų bausti parlamentą už jo žodžius, pvz., jei jis skatintų žmonės išeiti į gatves ir pulti kitos rasės ir tikėjimo atstovus. Šiuo atveju, nereiškiama nuomonė, bet kurstomi nusikaltimai, o deputatams nėra suteikiama laisvė vykdyti nusikaltimus. Korwino-Mikkes atvejis yra kitoks. Jis niekam negrasina, tik demonstruoja, jog jis yra tamsuolis, kurio mąstymas labiau tinka ne XXI a., bet XIX a., kai klestėjo visokiausi neigiami stereotipai apie moteris.
Kęstutis Girnius

Gal Europos Parlamento vadovas Antonio Tajani, kuris pradėjo tyrimą dėl lenko deputato „seksistinių pareiškimų,“ įsivaizdavo, kas būtų, jei visi šitaip elgtųsi ir šnekėtų, pašiurpo ir nutarė imtis neatidėliotinų priemonių šitokiai padėčiai užkirsti kelią. Jei iš tiesų grėstų pavojus, kad moterų įžeidinėjimas taptų norma Europarlamente, būtų kuo rūpintis.

Dabar tik vienas Korwinas-Mikke taip kalba, jo pastabos sulaukė tiek dėmesio, nes jos buvo išskirtinės. Jei padėtis pasikeistų ir būtų daug tokių užgauliojimų, parlamento vadovybė turėtų galvoti, ką reikia daryti. Bet to nėra, tad vienišą tamsuolį reikia palikti ramybėje, leisti jam nusišnekėti, negrasinus baudoms. Kaip ir feisbuko entuziasto atveju, šaunama į musę su patranka. Negalima bausti žmonių dėl jų kvailumo ar dvasios sutrikimų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (227)