K. Girnius. Karinė prievolė – pirma pamatuok, tada kirpk

Po Krymo okupacijos Lietuva pradėjo rimtai rūpintis savo saugumu. Nutarta išlaidas krašto gynybai laipsniškai didinti, kad 2020 m. jos pasiektų 2 proc. BVP. Perkama moderni, brangi nauja karinė technika – haubicos, šarvuočiai, oro erdvės bei prieštankinių raketų sistemos.

Ne mažiau svarbus buvo nutarimas sugrąžinti 2008 m. nutrauktą karinę prievolę, iš pradžių tik penkeriems metams. Trumpa trukmė buvo akivaizdus nesusipratimas. Rusija yra mūsų kaimynė, tokia ji bus po šešerių ir dešimties metų. Nors netikiu, kad rusai turi įgimtą polinkį palaikyti militarizmą ir ekspansionizmą, nerealu manyti, kad po penkerių metų Rusijos valdžią visiems laikams perims pacifistai. Kovo viduryje Valstybės gynimo taryba paskelbė, kad privalomoji karo tarnyba Lietuvoje turi būti grąžinta visam laikui, nors galutinį sprendimą dar turi priimti Seimas.

Tebesiginčijama dėl Lietuvos kariuomenės profilio ir šauktinių vaidmens. Balandžio pradžioje buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pasiūlė įvesti visuotinę karinę prievolę vaikinams. Pasak R. Juknevičienės, Seimas turėtų priimti rezoliuciją, teigiančią, kad Lietuvos teritorinei gynybai užtikrinti reikalingas mišrios kariuomenės modelis, kurį sudaro reguliari kariuomenė su parengtu jos rezervu. Dabartinės šaukimo į karo tarnybą apimtys neva esančios „per lėtos jau artimiausiu metu suformuoti pakankamo dydžio rezervą“. Be to, teisingiau, kai visi šaukiami lygiai, o ne loterijos principu. Todėl ji siūlo, kad karo prievolė būtų visuotina, kviečiant jaunuolius ją atlikti tuojau po vidurinio mokslo baigimo ar sulaukus 18 metų.

Ne visi pritaria R. Juknevičienės siūlymui. Ketvirtadienį Seimas priėmė krašto apsaugos ministro Juozo Oleko pasiūlytas Karo prievolės įstatymo pataisas, kad savo noru nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems jaunuoliams bus mokamos 30 proc. didesnės išmokos, o į šauktinių sąrašus patekusiems, bet tarnybą nutarusiems atlikti anksčiau, tektų 15 proc. priedas. Yra pagrindo manyti, kad išmokų didinimas iš esmės yra žingsnis į profesionalios kariuomenės kūrimą, kurios J. Olekas seniai siekia. R. Juknevičienė teigia, kad išmokų didinimas iškreips sistemą, nes šauktinių išmokos beveik prilygs profesionalių karių atlyginimams, o rezervams padidėjus gali brangiai atsieiti.

Kęstutis Girnius

FOTO: DELFI / Tomas Vinickas

Pernai Seimas operatyviai nutarė sugrąžinti suspenduotą karinę prievolę, bet nesiėmė kito būtino žingsnio – ištirti ir nutarti, kokios kariuomenės Lietuvai reikia, kiek turėtų būti karių profesionalų, koks bus šauktinių vaidmuo, kokio dydžio turėtų būti rezervas. Ar tam rezervui priklausys 5000 rezervistų, ar 10 000, ar 50 000? Kiek jie bus apmokami, kaip jie bus apginkluojami, kokie konkretūs gynybiniai uždaviniai jiems bus patikėti, kokia bus rezervų struktūra?

Vieningos nuomonės nėra. Vieni mano, kad reikia skirti pirmenybę kariams profesionalams. Esą svarbiau turėti puikų startinį penketuką negu ilgą atsarginių suolelį, ypač šiais laikais, kai nelengva išmokti valdyti sudėtingą karinę techniką. Kiti mano, jog maža profesionali kariuomenė viena neapgintų šalies, tad būtina sutelkti gausų ir gerai apmokytą rezervą, juolab, kad karinė prievolė skatins šauktinių patriotizmą. Šiuos klausimus reikia išsamiai ir nuosekliai nagrinėti, į diskusijas įtraukiant NATO, Estijos, Latvijos, ir Lenkijos ekspertus. Baltijos šalys vienos negalėtų atlaikyti Rusijos antpuolio, tad suderinta regioninė gynyba būtina. Bet Lietuva turi savo ypatingus interesus, kurių negali atsisakyti.

Skaidri ir sąžiningai įgyvendinama loterija gali pateisinti teisingumo reikalavimus, bet reikia ją atidžiai stebėti ir užtikrinti, kad proporcingai tarnautų tiek pat elito vaikų, kiek ir kaimiečių bei darbininkų, apskritai mažiau pasiturinčiųjų. (...) Tie, kurie gyvena geriau ir iš tėvynės gauna daugiau, privalo jai atiduoti daugiau.

Kęstutis Girnius

Reikia atsižvelgti į kitų šalių karinę praktiką. Akivaizdu, kad kariuomenės profesionalėja, šauktinių vaidmuo mažėja net tokiose šalyse kaip Rusija, kuriose jie tradiciškai turėjo itin didelį vaidmenį. Ir Vokietija 2011 m. liepos 1 d. nutraukė šauktinių kvietimą, nors, kaip ir Lietuvoje, ją galima atnaujinti. Antra vertus, Lietuvos geopolitinė padėtis yra išskirtinė dėl Rusijos kaimynystės, tad negalioja argumentai, kurie lėmė Ispanijos ar Prancūzijos nutarimus atsisakyti šauktinių. Suomija, irgi besiribojanti su Rusija, tebeturi visuotinį jaunuolių šaukimą ir apie 80 proc. vaikinų atlieka karinę tarnybą, kuri paprastai tęsiasi apie pusmetį. Sudėtingesnę specialybę įgyjantieji tarnauja kelis mėnesius ilgiau. Svarbu pasimokyti iš Suomijos patirties, bet prisiminant, kad ji nėra NATO narė, tad ji yra labiau vienų viena.

Reikia atsižvelgti ne tik į strateginius kariuomenės formavimo prioritetus, bet ir į poveikį kitoms sritims. Man neaišku, ar visuotinis šaukimas yra teisingesnis už šaukimą pagal loteriją. Net Suomijoje kas penktas vaikinas netarnauja ir sunku tikėti, kad kartais nepasikliaujama pažintimis ir blatu, siekiant išvengti tarnybos. Skaidri ir sąžiningai įgyvendinama loterija gali pateisinti teisingumo reikalavimus, bet reikia ją atidžiai stebėti ir užtikrinti, kad proporcingai tarnautų tiek pat elito vaikų, kiek ir kaimiečių bei darbininkų, apskritai mažiau pasiturinčiųjų. Spėju, kad iki 2008 m. daugelis Lietuvos grietinėlės vaikų iš tolo nematė barakų. Bet tai nėra neišvengiama. Estijos rezerve tarnavo ne tik prezidento Ilveso bet ir kariuomenės vado sūnūs. Tie, kurie gyvena geriau ir iš tėvynės gauna daugiau, privalo jai atiduoti daugiau.

Nemanau, kad protinga visus kviesti po vidurinės mokyklos baigimo. Metų atostogos nuo mokslo veikiausiai mažins į universitetą stojančių vaikinų skaičių.

Kęstutis Girnius

Turiu abejonių dėl R. Juknevičienės siūlymo kviesti jaunuolius atlikti karinę prievolę tuojau po vidurinio mokslo baigimo ar sulaukus 18 metų. Pirma, tai nėra visuotinis šaukimas, nes šaukiami tik vaikinai. Šiais laikais, kai atkakliai kovojama dėl lygybės, nedera užmiršti merginų. Reikia rimtai pagalvoti, ar nereikėtų ir jų kviesti tarnauti, nors nebūtinai mokant, kaip valdyti haubicą.

Antra, nemanau, kad protinga visus kviesti po vidurinės mokyklos baigimo. Metų atostogos nuo mokslo veikiausiai mažins į universitetą stojančių vaikinų skaičių. Jei moterys neturės tarnauti, jos pradės ir baigs savo studijas metus anksčiau nei vyrai. Jos jau dabar dominuoja universitetuose. 2015 m. Vilniaus universitetas sudarė studijų sutartis su 2377 moterimis ir 1205 vyrais. Santykis yra 2:1. Pernai merginos sudarė 54,2 proc. stojančių į universitetus, vaikinai – 45,8 proc. Nuogąstauju, kad privaloma tarnyba vien vaikinams dar padidins disproporciją.

Lieka daug neatsakytų klausimų, kuriuos reikia nuosekliai ir nuodugniai tirti. Nemažiau svarbu nepriimti sprendimų, kurie gali smarkiai pakeisti esamą padėtį ir ateities planus. Išmokų didinimas yra de facto žingsnis į profesionalią kariuomenę, dar nenutarus kokios kariuomenės mums reikia. Ne be pagrindo sakoma, kad septyniskart pamatuok, o tik tada kirpk.