VT teigia, kad Lietuva turi ne konfrontuoti su Dievo duotais kaimynais, o palaikyti su jais šiltus draugiškus santykius. Kas gali tai paneigti? O panaudoti piktam? Gali. VT partija boikotuoja Seimo, o pats VT – Europos Parlamento posėdžius, kuriuose priimamos rezoliucijos, nukreiptos prieš Lukašenkos režimą.
V. Tomaševskis ir jo diriguojama Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškųjų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) jaučia liguistą potraukį uzurpatoriui ir tironui. Tačiau tomaševskininkai ignoruoja prieš diktatorių sukilusią tautą, kuri tarsi šiuolaikinė princesė pabudo iš gilaus letargo miego.
Kodėl malonės pilnoji LLRA-KŠS remia ne tautą, o NKVD metodais veikiantį satrapą, kuris ciniškai teigia, esą protestuoja yra tik išimtinai supuvusių Vakarų nupirkti narkomanai ir prostitutės?
Evangelija pagal Matą sako: „Jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą.“ Panašu, kad LLRA-KŠS šią nuostatą interpretuoja taip: „Jeigu tau išmušė dantis ir gumine lazda sužalojo lytinius organus, tai atsuk kitą pusę, kad OMONo smogikas galėtų suvaryti šią lazdą tau į išangę.“
Sakysit, jeigu pats VT ar kas nors iš jo bendraminčių pakliūtų į tokio mėsininko rankas, tai jų pakantumas Batkai išgaruotų greičiau nei seimūno kanceliarinės išlaidos po egzotiškos šalies saule?
Ne, visai nebūtinai. Gyvenimas pateikia gausybę pavyzdžių, kai homo soveticus, kurio mentalitetas yra V. Tomaševskio mentaliteto veidrodinis atspindys, jaučia prieraišumą budeliams ir sadistams.
Štai knygoje „Laikas iš antrų rankų“ Svetlana Aleksijevič aprašo neįtikėtinas aukų meilės istorijas. Būdavo taip: „Pastatė cerkvės vietoje tualetą, o dvasininką privertė jį valyti. Šūdus kuopti.“ Arba iš bado „kaime moteris pati užkapojo kirviu vieną vaiką, kad galėtų išvirti ir maitinti juo kitus“.
Manote, šių žmonių širdys užsiplieskė rūstybės liepsna? Ne, popai greitai persiorientavo ir tapo enkavėdistų informatoriais, išduodančiais išpažinties paslaptį. O visus pragaro ratus praėjusios moterys vėliau prisimindavo ne kraują, kančias, lavonus, bet didingą epochą. Komunizmo statytojų epochą.
Kas gali paneigti, kad V. Tomaševskis nejaučia nostalgijos „didingai epochai“? Ar jis kada praleido progą prisisegti kolorado juostelę, simbolizuojančią jo dvasinį ryšį su budeliais, kurie vykdė savo tautos genocidą ir, kaip rodo Katynės mėsmalė, su ypatingu pasimėgavimu žudė lenkus?
Savo priklausomybę koloradininkų klubui VT teisina absoliučiai ciniškais ir suktais demagogiškais išvedžiojimais. Demagogija anaiptol nėra svetima ir jo bendražygiams, įskaitant šaunųjį Zbignevą Jedinskį, kuris yra pareiškęs, esą „Aliaksandras Lukašenka iš lietuviškų konservatorių išmoko kaip nuraminti protestus“.
Tokiu pareiškimu ZJ visiškai reabilitavo Batką: „Skirtumas tik tas, kad Baltarusijos policija gina Konstitucija, o Lietuvoje 2009 m. policija gynė tuos, kurie pažeidė Konstituciją, t. y. policija gynė konservatorių valdžią, kuri per vadinamąją „nakties reformą“, pažeisdama Konstituciją, sumažino pensijas ir atlyginimus.“
Dėl šių išminties perlų ZJ nusipelno tokios „pagarbos“, kokią senovinė anglų epigrama išreiškė Anapilin išėjusiam niektauzai politikui: „Sušuko Giltinei Gamta: // Kur jį tempi? Sustoki! // Kažin, ar man pavyks kada // Sutverti kvailį tokį?“
Ar ne panašu, kad ši epigrama tarsi avansu būtų sukurta specialiai Z. Jedinskiui?
Išties, kokius kretinizmo Himalajus turi pasiekti žmogus, kad cinišką rinkimų rezultatų klastojimą diktatoriaus balagane sumanytų lyginti su Lietuvos ekonomikos nuosmukiu, kilusiu dėl 2008–2009 metų pasaulio ekonomikos krizės!
Juolab, kad galimi tik du reagavimo į krizę būdai – pensijų ir atlyginimų apkarpymas kaip 2009 m. ir vartojimo skatinimas, pasirinktas šiais Covid-19 metais. Šis būdas nėra be priekaištų, nes yra susijęs su valstybės skolos augimu ir finansinių įsipareigojimų naštos perkėlimu ateities kartoms.
Gal žmonės, gavę papildomas (neuždirbtas) išmokas, turėtų išeiti į gatves su antivyriausybiniais šūkiais? Atseit, ką daro išgamų ir iškrypėlių valdžia, anot N. Venckienės?! Kodėl valstybės skolą ji perkelia vaikams ir anūkams, taigi grubiai pažeidžia jų konstitucinę teisę į neliečiamą nuosavybę?
Pasiūlymas idiotiškas? Žinoma taip, bet vis dėlto jis iš nė tolo neprilygsta patentuotam idiotizmo priepuoliui, kai protestuotojai prieš rinkimų cirko rezultatus lyginami su protestuotojais prieš jų turtinės padėties pablogėjimą, kilusį dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (force majeure).
Juolab, kad protestai Baltarusijoje absoliučiai „vegetariški“ – taikūs, vyksta civilizuotai, žmonės disciplinuoti ir netgi brutaliai sulaikomi, nedrįsta priešintis. Nebent narsios moterys (gyva dar ir Baltarusijoje Emilijos Pliaterytės dvasia!) iš gestapininkų letenų išplėšia kokį vyrą.
Tuo tarpu Vilniuje protestuotojai 2009 m. vartė automobilius, daužė parduotuvių vitrinas, Seimo langus, mėtė akmenis į policininkus. Žodžiu, siautėjo ne ką blogiau nei „geltonosios liemenės“ Paryžiuje arba minia Jungtinėse Valstijose, protestuojanti prieš policijos smurtą, kurios auka tapo George‘as Floydas.
Demokratija jokiu būdu nepaneigia žmonių teisės protestuoti, nesvarbu, ar valdžia laiko protestą pagrįstu, ar ne. Tačiau demokratija neatima ir negali atimti iš valstybės teisės tramdyti įsisiautėjusių chuliganų ir vandalų tokiomis gynybos priemonėmis, kokios yra proporcingas atsakas į smurtą.
Jeigu politikas to nesugeba suvokti arba piktybiškai suplaka sąvokas, tai jis yra arba kretinas arba pigus demagogas. Trečio varianto nėra.
Bet! V. Tomaševskis ir Z. Jedinskis jaučia gilią simpatiją ties pamišimo riba balansuojančiam ir su automatu teatrališkai bėgiojančiam tironui, kuris protestuotojus vadina „žiurkėmis“, o savo smogikus „gražuoliais“. Taigi, šios puikios porelės nuomone, diktatorius visada teisus.
Jeigu ir neteisus (argi Lukašesku tėviškai nepabarė savo mėsininkų, kad slavams nedera spardyti gulinčių žmonių?), tai smerkti jį negalima. Šiukštu! VT siūlo kalbėtis ir neabejoja, kad sveikas protas ir kolchozų sektoriaus fiurerio gera valia atneš supratimo ir santarvės vaisius.
Bravissimo! Gaila, bet per gryną neapsižiūrėjimą V. Tomaševskis užmiršo pridurti, kad ir politinių banditų nusikaltimus gali tirti tik patys banditai, o kruvino tirono nusikaltimus turi nagrinėti jo kišenėje sėdintis ir jam į burną nuolankiai žiūrintis teismas.
Taip nuolankiai, kaip Lukašenka Sočyje žiūrėjo Putinui į burną, o pats V. Tomaševskis žiūri į burną kolchozo ekspirmininkui ir diktatoriui. Žiūri, nes kaip ir Lukašenka dievina kūjo ir pjautuvo epochą, kurią ant žmonių kaulų buvo pastatę didžiausi žmonijos istorijoje budeliai ir žmogžudžiai.
Kodėl tuomet aš raginu tautiečius pamilti Tomaševskį ir balsuoti už partiją, kuriai jis išmintingai vadovauja? Nusišneku? Ne. Evangelija pagal Matą ragina mylėti ir tuos, kurie nenusipelno meilės (išties ten pasakyta stipriau). Taip pat sako: „Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, tai kokį atlygį gausite?“
Tad, jeigu V. Tomaševskis sugebėjo pamilti budelius ir tironus, kodėl tautiečiai negalėtų pamilti Tomaševskio ir patikėti jo partijai valstybės vairo? Leiskite išreikšti viltį, kad ši vaisinga idėja verta būti nominuota nacionalinei Šnobelio premijai, jeigu tokia Lietuvoje būtų įsteigta.