Karolis Jovaišas. Venckienės ekstradicija – tai Sodoma ir Gomora jos reputacijai

Neringos Venckienės ekstradiciją agresyvūs jos gerbėjai emocingai vertina kaip mergelės išdavimą drakonui – Lietuvos valstybei. Tačiau Temidė, nesvarbu, Lietuvos ar Amerikos, savo sprendimus grindžia ne emocijomis, o faktais.

JAV teismo sprendimas dėl ekstradicijos reiškia, jog faktinių duomenų visuma suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad NV padarė keturias iš šešių jai inkriminuotų nusikalstamų veikų. Tai reiškia, kad ji gali būti teisiama ne daugiau kaip dėl keturių griežtai apibrėžtų veikų.

Kadangi JAV teismas yra nešališkas ir absoliučiai nesuinteresuotas bylos baigtimi, jo sprendimas labai skausmingas smūgis tiems, kurie narsią kovotoją prieš šalį apraizgiusį pedofilijos tinklą užkėlė ant aukšto, krištolu spindinčio pjedestalo.

Pamenate TSKP? Ji laikė save epochos protu, garbe ir sąžine, o pasirodė esanti epochos marazmas, melas ir gėda. Panaši metaformozė, tiesa, ne epochos, o Lietuvos mastu ištiko Drąsos kelio (DK) partiją, jos lyderę ir visą lyderės kariauną.

JAV teismo sprendimas parodė, ko verti pareiškimai, esą NV byla politizuota ir sufabrikuota, o tyresnė už vaiko ašarą moteris persekiojama už korumpuotos valdžios kritiką. Įskaitant tokius pareiškimus, esą „valstybę yra užvaldę išgamos ir iškrypėliai, o teismų sprendimus vykdė šunys“.

Tikroji šių pareiškimų vertė – nulinė. Garliavos kankinės šalininkai tikėjosi, kad Amerikos Temidės sprendimas sunaikins supuvusios Lietuvos teisėsaugos reputaciją. Panašiai kaip Dievo siųstas sieros ir ugnies lietus pelenais pavertė Sodomą ir Gomorą.

Tokius lūkesčius iliustruoja šis iškalbingas pavyzdys. Kai Lietuvos teismų juodinimas buvo pasiekęs apogėjų, vienas iš DK ideologų, profesorius Povilas Gylys arogantiškai tvirtino: „su tokia beletristika mūsų teisininkai negali pasirodyti, pavyzdžiui, JAV teismuose, nes ten gali būti mirtinai išjuokti“.

Kokia likimo ironija! „Mirtinai išjuoktas“ pasirodė esąs pats P. Gylys, nes JAV teismai, remdamiesi būtent „tokia beletristika“, ir palaimino Garliavos kankinės ekstradiciją, kuri ugnimi ir siera išdegino P. Gylio ir Ko lūkesčius, o kartu pelenais pavertė šios kankinės reputaciją.

Kuprotą ištiesins tik karsto lenta. P. Gylys vėl gieda panašią giesmelę, ignoruodamas, kad Amerikos Temidės sprendimas – tai antausis jam pačiam, o ypač šutvei, surengusiai tikrą socialistinį lenktyniavimą, kas išteps Lietuvos teisėsaugą storesniu purvo ir ekskrementų sluoksniu.

Priminsiu, kad teisėtus valstybės veiksmus, kuriais buvo įvykdytas teismo sprendimas grąžinti mergaitę biologinei motinai, NV šalininkai laikė šlykštesniais ir bjauresniais už bolševikų žiaurumus arba nusikaltimus, atvedusius į Niurnbergo tribunolo suolą nacistų karinius nusikaltėlius.

Ko verta ši griežta retorika, kai svarų žodį tarė į teisingumo vykdymą Lietuvoje įtrauktas naujas žaidėjas – JAV teismas? Jis N. Venckienei iškeltą bylą laiko ne „beletristika“, o kelių nusikaltimų požymius atitinkančia veika, kuri teisminės perspektyvos požiūriu nekelia pagrįstų abejonių.

Jų nekelia ir tai, kokio vertinimo nusipelno anksčiau minėtų opusų autoriai. Kai jie tikina, jog Lietuvos valstybė nėra geresnė už režimus, padariusius siaubingiausius nusikaltimus žmonijos istorijoje, tai žmogus negali atsistebėti, kokių tik dvasios pigmėjų nesukuria Motina Gamta!?

Nors po NV ekstradicijos JAV aureolė nublanko, vis dėlto negalima paneigti, kad JAV, lygiai kaip ir Lietuvoje, žmogus gali nebaudžiamas niekinti savo valstybę. O kas prie Stalino būtų grėsę SSRS piliečiui, drįsusiam pareikšti, tarkim, jog bolševizmas yra kruviniausias režimas žmonijos istorijoje?

Jeigu Jūsų širdis silpna, geriau to nežinoti. Žmogaus kūnas yra skausmo talpykla. Ar reikia aptarti, kokias fizines ir dvasines kančias NKVD mėsininkai sugebėdavo suteikti liaudies priešui? Arba ką, prireikus, šio priešo akivaizdoje enkavėdistai galėdavo padaryti su jo dukra ar žmona?

Jeigu vien pagalvojus apie tai kūną nupurtė stingdantis šiurpas, reiškia Jūs pagalvojote teisingai. Panašu, kad apie tai Jūs nesusimąstėte, ar ne, sopulingieji NV gerbėjai ir aršieji Lietuvos juodintojai viename?

Bet! Jeigu nuosekliai laikysimės šių juodintojų logikos, tai pasirodys, kad Amerika yra ne geresnė, o blogesnė už Lietuvą. Išties, protu neįmanoma suvokti, kad skyręs griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, Lietuvos teismas vilkintų vos ne dvejus metus, kol priimtų sprendimą išduoti užsienio valstybei jos pilietį.

Kas gali paneigti, jog NV šalininkai neištrauks iš savo repertuaro nuvalkiotos giesmės, esą teismo priimtas nuosprendis tik formaliai teisingas, o iš esmės yra pasityčiojimas iš teisingumo.

Karolis Jovaišas

JAV teismas išdavė NV Lietuvai, nusprendęs, kad įkalčių visuma suteikia pakankamą pagrindą manyti, jog konkretūs nusikaltimai jai yra inkriminuoti pagrįstai. Nepaisant to, didelė erdvė visokio plauko interpretacijoms atsivers net ir tuomet, jeigu Lietuvos teismas bylą išspręs teisingai.

Išties, kas gali paneigti, jog NV šalininkai neištrauks iš savo repertuaro nuvalkiotos giesmės, esą teismo priimtas nuosprendis tik formaliai teisingas, o iš esmės yra pasityčiojimas iš teisingumo.

Jeigu apkaltinamasis nuosprendis keltų pagrįstų abejonių dėl jo teisingumo, tai NV būtų įteikta geriausia iš įmanomų dovanų – erškėčių vainikas. Jis iškeltų kankinę virš pilkos minios, užtikrintų gerbėjų atsidavimą „iškiliai“ asmenybei, jos garbinimą ir nuožmų susitelkimą prieš bendrus priešus.

Ar galima to išvengti? Taip. Priminsiu, kad 2013 metų teismo nuosprendyje, kuriuo po mirties reabilituotas Andrius Ūsas, buvo konstatuota, jog „sveikoji vaiko atmintis ištrinta ir pakeista netiesiogine seksualine patirtimi jos tėvo namuose ilgai trukusios įkyrios, neteisėtos kvotos apie tariamą seksualinę prievartą metu“.

Ši primityviai surežisuota ir vaiką traumuojanti kvota truko beprotiškai ilgai – nuo 2008 m. lapkričio mėnesio iki 2009 m. rugsėjo. Filmavimo metu mergaitė buvo žeminama, jai daromas agresyvus psichologinis spaudimas.

Ar kelia abejonių tai, kad mažametė dukrelė kaip nuo tėvo ir senelių valdžios, autoriteto ir poveikio priklausoma asmenybė, tapo tik dresuota papūgėle, atkartojančia tai, ką jai įteigė ir primetė „instruktoriai“?

Ne, kadangi yra nepaneigiamų įkalčių ir nemeluojančių liudytojų. Po Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo, Kedžių namuose 2009 m. spalio 5 dieną buvo slaptai įmontuota klausymosi įranga, kuri išmontuota tiktai 2012 m. gegužės 17 dieną, kai buvo įvykdytas teismo sprendimas mergaitę grąžinti jos motinai.

Įrašyti pokalbiai objektyviai patvirtina, kad mergaitės sąmonė buvo tarsi švari lenta, į kurią bjaurias tvirkinimo pamokas įrašė tie, kurie skelbėsi ginantys ją nuo pedofilijos klano. Tai ne prielaidos, o faktai, kurių patikimumą liudija klausymosi įrangos užfiksuoti įrašai.

Tiesa, N. Venckienė gali būti teisiama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių JAV teismas ją išdavė Lietuvai. Nors mažamečio asmens tvirkinimo tarp šių veikų nėra, tai neatmeta galimybės Lietuvai kreiptis į Amerikos Temidę, kad būtų gautas sutikimas teisti ją ir už šį nusikaltimą.

Jeigu tokia galimybė būtų realizuota, tai anksčiau minėti įrašai labai pasitarnautų atskleidžiant tiesą ir akivaizdžiai parodant, kas yra kas eksteisėjos byloje. Problema nebent ta, kad šie įrašai, neturintys nieko bendra šventųjų leksikonu, gali šokiruoti jautrius žmones.

Tam, kad absoliuti dauguma žmonių nuosprendį NV byloje vertintų kaip pagrįstą ir teisingą, teismui tokiu atveju tektų priimti sunkų sprendimą, ar viešame posėdyje pagarsinti įrašus, kurių turinys nesuderinamas su moralės normomis.

Bet panašu, neblogai suderinamas su moraliniu veidu tos, kurią JAV teismas išdavė Lietuvai.