Ginčijamasi įvairiais klausimais, bet trys yra itin svarbūs. Nesutariama dėl gynybos išlaidų, JAV priekaištaujant, kad Europos šalys, ypač Vokietija, neįgyvendina savo įsipareigojimo gynybos reikalams skirti du proc. BVP. Prezidentas D. Trumpas be jokių konsultacijų su NATO partneriais nutarė JAV karių kontingentą Vokietijoje reikšmingai sumažinti.
Antras ginčytinas objektas – tai dujotiekis „Nord Stream II“. Šiomis dienomis JAV Kongresas įtrauks papildomas sankcijas „Nord Stream II“ į JAV gynybos biudžeto projektą. Vokietijos politikams, tarp jų kanclerei A. Merkel, nepriimtinos šitokios ekstrateritorinės sankcijos, tad bus siekiama užbaigti dujotiekio tiesimą.
Trečiasis trinties šaltinis – politika Kinijos atžvilgiu. Vašingtonas ketina taikyti įvairias prekybos sankcijas, siekia įtikinti Europos Sąjungą (ES) sugriežtinti savo požiūrį į Azijos milžinę. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrelli neseniai pareiškė, jog ES nenori pradėti „šaltojo karo su Kinija“.
Esama ir kitų nesutarimų, antai dėl tarpusavio prekybos sąlygų ir galimų sankcijų, dėl klimato kaitos, dėl Vašingtono ketinimo taikyti sankcijas visiems Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) pareigūnams, tiriantiems amerikiečių karių veiksmus.
Lietuvos nuostatos dviem klausimais yra vienareikšmės. Kuo daugiau JAV karių Europoje, tuo geriau. Dar geriau, jei daugiau jų būtų dislokuota Lietuvoje arba bent Rytų Europoje.
Kuo mažiau rusiškų dujų, tuo geriau. Reikia sustabdyti „Nord Stream II“ tiesimą, o optimaliomis sąlygomis nutraukti „Nord Stream I“ veikimą. Lietuva neturi tvirtų nuostatų dėl politikos Kinijos atžvilgiu, bet norėtų išlaikyti, net sustiprinti prekybos ryšius, jei tai suderinama su įsipareigojimais partneriams.
Trumpo nutarimas iššaukė kritikos laviną. Esą jis pakenks JAV nacionaliniams interesams, apsunkins pastangas koordinuoti JAV karinę misiją Afrikoje, padarys Europą labiau pažeidžiamą, padrąsins Rusiją. Visa tai veikiausiai tiesa. Anksčiau ar vėliau Europa turi subręsti, mažiau pasikliauti JAV, tapti savarankiškesne gynybos srityje.
JAV branduolinis skydas apsaugos Europą nuo Rusijos branduolinio šantažo, JAV oro pajėgos nebus greitai atitraukiamos. Europiečiai turi įrodyti, kad jiems rūpi savo šalių saugumas.
Ne rytoj, ne poryt, bet dabar. Ne JAV, bet kitos Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, turėtų didinti spaudimą Vokietijai įgyvendinti bendrus gynybinius įsipareigojimus, neleisti išsisukinėti, nurodant, kad ji išleidžia beveik tiek pat gynybai, kiek Prancūzija.
Juk susitarta dėl procento nuo BVP, o ne dėl kokios nors konkrečios pinigų sumos.
Ko gero, JAV neišves savo karių iki lapkričio prezidento rinkimų. O jei, kaip prognozuojama, rinkimus laimės demokratai, jie panaikins daugelį Trumpo neracionalių sprendimų.
Bet dėl gynybos išlaidų liks nesutarimų, kurie veikiausiai padidės. Vokietijoje ir Prancūzijoje itin stiprėja žaliųjų partijos, ir jos sieks mažinti, ne didinti gynybos išlaidas, tuo didinant JAV nepasitenkinimą.
Išreikšdama savo nepasitenkinimą didėjančioms sankcijoms „Nord Stream II“ projekto dalyviams, Merkel pasakė, kad jos neatitinka Vokietijos „teisinių vizijų bei lūkesčių“, ir pabrėžė, kad „Nord Stream II“ yra „ekonominis projektas“, nors ir su politiniu atspalviu. Bundestago ekonomikos ir energetikos komiteto pirmininkas Klaus Ernst pasakė, kad jei JAV spaudimas dujotiekio projektui nesibaigs, reikia apsvarstyti rimtas apsisaugojimo priemones – pavyzdžiui, gali būti taikomi baudžiami tarifai JAV dujoms. Užsienio reikalų ministras Heiko Maas griežtai atmetė užsienio kišimąsi į Europos Sąjungos vidaus reikalus, teigdamas, kad JAV priemonės pažeidžia visus pagrindinius Europos teisės principus.
Vokietija priešinsis Vašingtono pastangoms nustatyti jos energetikos politiką. Manytina, kad ją palaikys daugelis ES šalių. Jau kurį laiką auga nepasitenkinimas JAV agresyvia finansine ir ūkine politike, kuria siekiama sudrausminti sąjungininkus ir bausti priešus.
Vašingtonas vienašališkai pasitraukė iš didžiųjų valstybių susitarimo su Teheranu, pagal kurį Iranas sutiko apkarpyti savo branduolines ambicijas mainais į sankcijų sušvelninimą, ir pagrasino taikyti rimtas pinigines baudas visoms bendrovėms, labiausiai europietiškoms, kurios toliau prekiaus su Iranu. Šitoks finansinis chuliganizmas smarkiai išbando europiečių kantrybę.
Lenkija ir Baltijos šalys griežtai priešinasi dujotiekio tiesimui, bet ir joms būtų sunku neigti, kad JAV mėgina diktuoti sąlygas Berlynui ir savo sankcijomis pažeidžia Vokietijos suverenumą.
Neįsivaizduoju, kokiais teisiniais argumentais Lietuva galėtų pritarti JAV taikomoms priemonėms.
Kinija yra rimčiausias JAV varžovas, kurio ūkinė ir karinė galia auga kasmet. Subliuško ankstesnės viltys, jog Kinija demokratės, prisitaikys prie egzistuojančios tarptautinės santvarkos, nesieks dominuoti pietryčių Azijos.
Pekinas militarizuoja Pietų Kinijos jūrą, persekioja tautines mažumas, kaip uigūrus ir tibetiečius, antradienį priėmė Honkongui skirtą platų nacionalinio saugumo įstatymą, kurio pažeidėjams gresia laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Siekiant parodyti, kad jis nepaisys kitų šalių kritikos, po dienos jau buvo suimtas įstatymą neva pažeidęs žmogus.
Birželio mėnesį JAV Valstybės sekretorius Mike Pompeo primygtinai reikalavo, kad ES šalys sektų JAV pavyzdžiu ir laikytųsi griežtesnės politikos Kinijos atžvilgiu.
Jis perspėjo europiečius, kad jie atsisakys demokratijos, jei pasirinks Kiniją, pakartojo raginimus europiečiams atsisakyti kinų telekomunikacijų milžinės „Huawei“, kuri esą yra komunistinės „sekimo valstybės“ padalinys, paslaugų, o Pekino investicijas į uostus Graikijoje ir Ispanijoje pavadino akivaizdžia grėsme jų saugumui.
Mėnesio pabaigoje jis šiek tiek sušvelnino toną, pritarė Borrellio siūlymui sukurti atskirą diplomatinį kanalą su ES narėmis dėl politikos Kinijos atžvilgiu, išreiškė viltį, kad „kai visi suprantame grėsmę, kurią kelia Kinijos komunistų partija, galime pradėti imtis veiksmų“.
Akivaizdus Kinijos posūkis į didesnes represijas ir teisių suvaržymus didins spaudimą ES permąstyti savo ryšius su Pekinu. Briuselis tai darys nenoriai ir ne tokiais tempais, kokiais JAV pageidautų. Svarbu pašalinti bent dalį su nesutarimų, nes priešingu atveju jau dešimtmetį skelbiamas Vašingtono persiorientavimas į Aziją gali būti griežtas ir staigus, pakenkiantis ir JAV, ir ES interesams.