Kęstutis Girnius. Ar JAV liks teisine valstybe?

Du JAV prezidentai – Joe Bidenas ir Donaldas Trumpas – parodė, kad jie netiki JAV teisėsaugos institucijų ir teismų gebėjimu užtikrinti teisingumą ir apsaugoti nekaltus asmenis nuo baudžiamojo persekiojimo ir bausmės. Jų veiksmai rodo, kad jie įsitikinę, kad valdžia greičiausiai elgsis su savo politiniais ir kitais priešais panašiai, kaip su priešais elgiamasi autokratinėje valstybėje. Nors anksčiau radikalai yra pateikę tokių kaltinimų, dviejų prezidentų panašių kaltinimų pateikimas neturi precedento ir kelia nerimą.

Beveik dešimtmetį, o ypač po to, kai 2021 m. paliko postą, Donaldas Trumpas primygtinai tvirtino, kad teisingumo sistema nepagrįstai prieš jį vykdė nesibaigiančią vendetą, nors jis nepadarė nieko blogo. Esą jo šalininkai irgi buvo persekiojami. Savo ruožtu jis neslėpė ketinimų, jei būtų perrinktas prezidentu, patraukti baudžiamojon atsakomybėn savo politinius oponentus bei kitus jam kelią pastojusius asmenis ir suteikti malonę tiems, kurie nukentėjo dėl jo. Jo sprendimas inauguracijos dieną suteikti visuotinę malonę beveik visiems sausio 6 d. Kapitolijaus riaušių nuteistiesiems ir sušvelninti bausmes 14 kitų kaltinamųjų buvo platesnis nei tikėtasi. Viceprezidentas J. D. Vance’as ir kiti buvo pareiškę, kad malonė nebus suteikta riaušininkams, kurie fiziškai užpuolė policiją ir kitus pareigūnus.

Likus vos kelioms valandoms iki kadencijos pabaigos Joe Bidenas suteikė prevencinę malonę žinomiems D. Trumpo kritikams, pavyzdžiui, Kongreso nariams, dirbusiems išpuolį Kapitolijuje tyrusiame komitete, ir savo šeimos nariams. Naudodamasis vykdomosios valdžios prerogatyva kaip skydu nuo būsimo įpėdinio keršto, jis užtikrino, kad artimiausi jo šeimos nariai ateityje nebus traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Prevencinis malonės suteikimas yra beprecedentis savo mastu. Jis sukuria itin pavojingą precedentą, kuris, jei juo pasektų kiti prezidentai, suteiktų faktinį imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo jo politiniams sąjungininkams ir šeimos nariams. Kad ir kokius nusižengimus darbuotojai, valstybės pareigūnai, šeimos nariai ir draugai padarytų, jie būtų užtikrinti, kad nebus nubausti. Esu įsitikinęs, kad D. Trumpas tikrai paseks J. Bideno pavyzdžiu ir kad jo komanda įsitikinusi, jog taip bus.

Suteikdamas šį imunitetą, J. Bidenas duoda suprasti, kad nėra jokių garantijų, jog Amerikos teisingumo sistema sugebės atsispirti politiniam spaudimui nubausti nekaltuosius, visi etapai gali būti sukompromituoti. Prokurorai nesipriešins nurodymams išgalvoti ir iškelti bylą, pagrįstą iš piršto laužtais, net melagingais kaltinimais, teisėjai leis netrukdomai tęsti tokius procesus, prisiekusieji nustatys, kad teisiamieji yra kalti, o aukštesnės instancijos teismai nepanaikins žemesnės instancijos teismų sprendimų. Iš to seka reali galimybė, kad JAV teisingumo sistema vykdys valdžios norus panašiai, kaip Rusijoje, Kinijoje ir kitose autokratinėse valstybėse. Tai verčia abejoti, ar JAV tebėra šalis laisvųjų, kaip skelbiama šalies himne.

J. Bidenas pateisino savo sprendimą teigdamas, kad teisingumas galiausiai nugalės, šie asmenys bus išteisinti, bet vien tai, kad jie bus tiriami ir persekiojami, pakenks jų reputacijai ir finansams. Taip gali būti. Bet reali galimybė, kad baudžiamasis persekiojimas bus pradėtas ir nebus skubiai nutrauktas, meta šešėlį ant teisingumo sistemos.

Būtų įdomu žinoti tikslią įvykių seką. Ar J. Bidenas iš pradžių ketino prevencinę malonę suteikti D. Trumpo politiniams priešams ir tik po to nutarė apsaugoti savo šeimą? Ar jam labiausiai rūpėjo apsaugoti savo šeimą (iš viso penkis jos narius), o prevencinę malonę išplėsti tam, kad jo šeimai suteikta malonė neatrodytų tokia išskirtinė ir būtų labiau pateisinama? Jo brolis Jamesas, kaip ir sūnus Hunteris, kuriam jis anksčiau suteikė malonę, yra įtariami prekyba poveikiu, o kitus keturis malonės sulaukusius šeimos narius respublikonų kongresmenai apkaltino gavus išmokas iš užsienio.

Taip pat norėtųsi žinoti, ar D. Trumpas buvo numatęs malonę suteikti tik nesmurtavusiems Kapitolijaus riaušininkams, bet įsiutęs dėl staigaus ir netikėto J. Bideno nutarimo suteikti prevencinę malonę šeimai ir kitiems, pakeitė savo nuomonę, malonę suteikdamas beveik visiems Kapitolijaus šturmuotojams?

D. Trumpo nuoskaudos jausmas, jo įsitikinimas, kad jis ir jo šalininkai yra neteisingai persekiojami, jo kerštingumas ir panieka teisinei valstybei viešai rodomi nuo 2016 m. Jau daugiau nei metus jis žada išlaisvinti kai kuriuos iš tų, kuriuos vadina „J6 (sausio 6) įkaitais“. Tai, kad jis beveik visus juos išlaisvino, nėra didelė staigmena, o įprastos D. Trumpo politikos dalis. J. Bideno atsivertimas į D. Trumpo praktiką yra netikėtas, prisimenant, kad didžiąją savo prezidentavimo dalį jis atkakliai tvirtino, jog leis teisingumui veikti savo nuožiūra ir nesikiš į teisminį procesą, kad išgelbėtų savo sūnų.

Staigus apsisukimas gal padarė tiek pat žalos pasitikėjimui teisine sistema, kiek ir nesibaigiantys D. Trumpo išpuoliai, nes J. Bidenas buvo laikomas nuoširdžiu teismų nepriklausomybės šalininku, principingu žmogumi. Ką galvojo jo patarėjai ir padėjėjai, pritardami jo pavojingai užgaidai?

Jo staigus apsisukimas gal padarė tiek pat žalos pasitikėjimui teisine sistema, kiek ir nesibaigiantys D. Trumpo išpuoliai, nes J. Bidenas buvo laikomas nuoširdžiu teismų nepriklausomybės šalininku, principingu žmogumi. Ką galvojo jo patarėjai ir padėjėjai, pritardami jo pavojingai užgaidai?

Praeityje prezidentai labiau gerbė teismų nuosprendžius. 2007 m. tuometinio viceprezidento Dicko Cheney’io štabo viršininkas Scooteris Libby’is buvo nuteistas 31 mėnesį kalėti ir nuteistas bauda už melagingus parodymus ir trukdymą federaliniam tyrimui dėl Centrinės žvalgybos valdybos pareigūnės Valerie Plame slaptos tapatybės nutekinimo.

D. Cheney’is nepaprastai atkakliai prašė prezidentą George’ą W. Bushą suteikti S. Libby’iui malonę net paskutinėmis prezidento kadencijos valandomis. G. W. Bushas sušvelnino laisvės atėmimo bausmę, palikdamas nepakeistas kitas bausmės dalis. Dėl nesutarimo iširo jų draugystė, bet G. W. Bushas nebuvo linkęs kištis į teismų darbą. 2018 m. D. Trumpas suteikė S. Libby’ui malonę.

Dar vienas akivaizdus D. Trumpo atsainaus požiūrio į konstitucinę prezidento prievolę užtikrinti, kad „įstatymai būtų sąžiningai vykdomi“, [ženklas – „Delfi“] buvo jo nutarimas leisti toliau veikti populiariai programai „TikTok“, nepaisant Kongreso įpareigojimo ją uždaryti. „TikTok“ draudžiantis įstatymas buvo priimtas su plačiu abiejų partijų palaikymu ir vienbalsiai patvirtintas Aukščiausiojo Teismo.

D. Trumpas draudimo nepaisymą teisino miglotomis kalbomis apie savo „konstitucinę atsakomybę“ už nacionalinį saugumą ir užsienio politiką. Priemonės prieš „TikTok“ buvo grindžiamos nuogąstavimais, kad Kinijos vyriausybė gaus informacijos apie aukštų valstybės ir karinių pareigūnų vaikų „TikTok“ paskyras, telefonus ir nešiojamuosius kompiuterius pavers mikrofonais ir kameromis, kitais būdais rinks svarbią informaciją. Keli senatoriai kritikavo įstatymų nepaisymą, tačiau kol kas nebūta jokių oficialių protestų nei kreipimųsi į teismus. Jei jų nebus, teisinė valstybė bus dar labiau marginalizuota.