Vis daugiau lėšų skiriama ginklams. Trečiadienį Vyriausybė prioritetiniams krašto apsaugos sistemos projektams skyrė 7 mln. eurų. Kelias dienas prieš tai buvo nutarta skirti papildomus 20 mln. eurų įvairių tipų koviniams ir žvalgybiniams bepiločiams orlaiviams įsigyti. Birželio pabaigoje krašto apsaugai skirta papildomi 136 mln. eurų, tad jos finansavimas šiemet pasiekė 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 2 mlrd. 266,7 mln. eurų.
Tie 7 mln. eurų sudaro tris dešimtadalius procento gynybos biudžeto, arba prideda vieną eurą prie 324. Be abejo, valdžia laiko šį lašelį į gynybos biužetą gyvybiškai svarbiu, nes kitaip nebūtų priduriamas prie bendros gynybos sumos, o būtų skiriamas kitiems tikslams.
Krašto apsaugos ministerija dar mano, kad per dešimtmetį reiktų skirti 600 mln. eurų kontrmobilumo priemonėms įsigyti. Pasak krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, reikia nupirkti prieštankinių bei nuotolinio naudojimo minų, įrengti prieštankinių griovių tinklą, nuolatines fortifikacijas pasienyje, ekstremaliai situacijai paruošti tiltus.
Sveikatos apsaugos ir švietimo sistemose saulė nešviečia. Liepos viduryje Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pranešė, kad drauge su kitais regiono merais kreipėsi į šalies vadovus dėl papildomų lėšų Klaipėdos universiteto ligoninei. Ligoninės įsiskolinimai šiuo metu siekia apie 16 mln. eurų. Pasak merų, reorganizacija – sujungiant tris ligonines į vieną darinį – buvo vykdoma be jokio plano ir neskiriant lėšų, būtinų reorganizacijos procesams.
Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius Audrius Šimaitis sako, kad įstaigai reikia skirti 28 mln. eurų papildomo finansavimo, o 2025 metais kyla grėsmė, kad įstaiga gali tapti nemoki. Kitos ligoninės grumiasi su panašiais iššūkiais. Žmonių sveikata ir gydymas – tai ne ginklų įgijimas, tad vargu, ar valdžia skirs reikalingas lėšas.
Nežinau, kodėl Klaipėdos ligoninė pergyvena tokius sunkumus. Gal ji buvo blogai valdoma, lėšos švaistomos ar bent deramai neprižiūrimos. Bet kariuomenės nėra taupumo ir skaidrumo etalonai. Šiuo metu Kinija, Rusija ir Ukraina energingai kovoja su giliai įsišaknijusia korupcija. Pentagonas pasižymi lėšų švaistymu. JAV kariuomenė yra mokėjusi 640 JAV dolerių unitazo sėdynei ir 7600 JAV dolerių kavos puodeliui, už 8000 JAV dolerių įsigyta sraigtasparnių pavarų, kurios paprastai kainavo 500 JAV dolerių. Lėšų švaistymo viršūnė ko gero pasiekta išleidus 50 tūkst. JAV dolerių tirti Afrikos dramblių gebėjimams aptikti bombas. Gebėjimai buvo menki. Neabejoju, kad masiškai didinant Lietuvos gynybos biudžetą, skubiai sudarant kontraktus ginklams pirkti, Krašto apsaugos ministerija iššvaistė nemažai pinigų, kaip ir kiek, paaiškės po kelerių metų.
Man nesuprantama dabartinė aistra masiškai didinti išlaidas gynybai. Gynybos išlaidų racionalumą lemia karo tikimybė. Jei yra rimtas pavojus, kad būsi greitai užpultas ir neturi sąjungininkų, reikia rimtai ginkluotis. Šiuo metu nėra tiesioginio pavojaus Lietuvai. Tokio jaudinimosi nebūta net karo pradžioje.
Man nesuprantama dabartinė aistra masiškai didinti išlaidas gynybai. Gynybos išlaidų racionalumą lemia karo tikimybė. Jei yra rimtas pavojus, kad būsi greitai užpultas ir neturi sąjungininkų, reikia rimtai ginkluotis. Šiuo metu nėra tiesioginio pavojaus Lietuvai. Tokio jaudinimosi nebūta net karo pradžioje, kai dar nebuvo žinoma, jog Rusijos kariauna gerokai silpnesnė, negu buvo manyta.
Nuo karo pradžios ji dar smarkiai susilpnėjo, ir ne be pagrindo klausiama, kodėl reikėtų manyti, jog kariuomenė, kuri negalėjo užimti Kyjivo, galėtų sėkminga pulti Varšuvą, juolab, kad jau dvejus su puse metų visa Europa ginkluojasi, kol Rusijos nuostoliai, nors gerokai mažesni negu skelbia Kyjivas, yra milžiniški. Rusijai karių netrūksta, bet tankai, lėktuvai, artilerija ir kita įranga naikinama sparčiau, nei ji pajėgia juos pakeisti. Per pastaruosius metus Maskva pasiuntė du tūkstančius šarvuočių į frontą, bet tik 200 jų visiškai nauji, nemažai jų pagaminti septintame praeito amžiaus dešimtmetyje.
Lig šiol Rusija nėra puolusi nė vienos NATO šalies, nes NATO karinis pranašumas net Vladimirui Putinui akivaizdus. Švedijos ir Suomijos įstojimas į Aljansą smarkiai paveikė jėgų koreliaciją, nes karo atveju jų teritorija priglaustų priešakines NATO naikintuvų ir bombonešių bazes, kas leistų NATO greitai užvaldyti Rusijos oro erdvę. Bet koks didesnis sausumos jėgų telkimasis būtų tučtuojau pastebėtas ir veikiausiai greit išsklaidytas. Ko gero, kontrmobilumo priemonės liktų nepanaudotos.
Reikia pripažinti, kad nemažai įtakingų Vakarų politikų ir kariškių teigia, kad, jei Rusija įveiktų Ukrainą, ji veržtųsi tolyn, jei ne tučtuojau, tai po trejų–penkerių metų. Ir kad Rusijos agresija yra užprogramuota, glūdi šalies RNR. Nuomonės dėl grėsmių skiriasi net toje pačioje šalyje. Jungtinės Karalystės generalinio štabo viršininkas generolas Roly’is Walkeris mano, kad krizė ne tik Rusijoje, bet ir Taivane gali subręsti 2027 m., o jo viršininkas admirolas Tony’is Radakinas įsitikinęs, kad Rusijai truktų penkerius metus atkurti kariuomenę, kad ji pasiektų 2022 m. lygį, ir dar penkerius metus pašalinti gilesnes problemas.
Manau, kad viešomis kalbomis apie galimą Rusijos antpuolį siekiama užtikrinti, kad pradėtas ginklavimasis nebūtų staiga nutrauktas, panašiai kaip po Šaltojo karo pabaigos, kad būtų atstatytos ginkluotosios pajėgos ir atgaivinta karo pramonė.
Manau, kad viešomis kalbomis apie galimą Rusijos antpuolį siekiama užtikrinti, kad pradėtas ginklavimasis nebūtų staiga nutrauktas, panašiai kaip po Šaltojo karo pabaigos, kad būtų atstatytos ginkluotosios pajėgos ir atgaivinta karo pramonė.
Niekas nežino, kokie yra V. Putino ar Rusijos planai, visi spėlioja ir manipuliuoja savo spėlionėmis. Bet du dalykai yra aiškūs. Pirma, pinigai gynybai nekrinta kaip mana iš dangaus. Kuo daugiau skiriama krašto apsaugai, tuo mažiau lieka kitiems poreikiams. Antra, nepaisant įspūdingos Lietuvos pažangos, lieka daug neįveiktų problemų, tad ir realių uždavinių, antai socialinės atskirties mažinimas, pensijų didinimas, būtinos sveikatos ir švietimo sistemų pertvarkos.
Esama milžiniškų spragų sveikatos ir socialinės apsaugos srityse. Daugelyje ligoninių vienoje palatoje paguldyti keturi žmones be užuolaidų ar uždangų, kurios suteiktų privatumo. Valstybinėse senelių prieglaudose provincijoje padėtis dar blogesnė.
Jose gyvenantys senjorai nei oriai gyvena, nei oriai mirs. Santariškėse vėžiu sergantys senjorai turi laukti keturias ar daugiau valandų kraujo ar trombocitų perpylimo ir penkių minučių pokalbio su gydytoja. Tai ne blogos valios ar nekompetencijos (nors jos yra), bet neadekvataus finansavimo pasekmė. Bet, kaip rodo Klaipėdos universiteto ligoninės atvejis, valdžia pro pirštus žiūri į daugelį žmogų žeminančių problemų.
Provincijos slaugos namams tikrai nebus rasta ir paskirta papildomi septyni ar dvidešimt milijonų, nors tokia pinigų suma leistų pašalinti kai kuriuos trūkumus. Skirtingai nuo lėšų ginklams, tai nebūtų vos pastebimas lašas į milžinišką kibirą.
Nežinome, ar bus karas, bet aišku, kad daug sąžiningų piliečių vargingai gyvens iki savo mirties. Pinigai, skiriami krašto gynybai, paverčia programas ir projektus, kurie galėtų pagerinti vargingesnių ir vyresnių Lietuvos žmonių gyvenimo sąlygas, nemylimu pavainikiu. Šioms programoms reikalingų lėšų nebus, kol absoliuti pirmenybė skiriama ginklams.
Nežinome, ar bus karas, bet aišku, kad daug sąžiningų piliečių vargingai gyvens iki savo mirties. Pinigai, skiriami krašto gynybai, paverčia programas ir projektus, kurie galėtų pagerinti vargingesnių ir vyresnių Lietuvos žmonių gyvenimo sąlygas, nemylimu pavainikiu.
Šioms programoms reikalingų lėšų nebus, kol absoliuti pirmenybė skiriama ginklams. 2,5 proc. BVP gynybai būtų visiškai užtekę, o skirti didesnę sumą yra pinigų švaistymas, juolab, kad labai tikėtina, jog daugelis prabangios ginkluotės niekada nebus panaudota.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
