Kęstutis Girnius. JAV rinkimai ir parama Ukrainai

Amerikos vidurio kadencijos rinkimai vyks lapkričio 8 d. Bus kovojama dėl visų 435 vietų Atstovų rūmuose, 34 iš 100 Senato vietų ir 36 valstijų gubernatorių. Tradiciškai partija, laimėjusi ankstesnius prezidento rinkimus, praranda mandatų. Prognozės demokratų partijai nėra teigiamos. Infliacijai nemažėjant ir smunkant akcijų rinkai, taigi ir santaupoms bei antrosios pakopos pensijoms, beveik pusė amerikiečių mano, kad ekonomika yra didžiausia Amerikos problema, o dar daugiau mano, jog respublikonai geriau gebės ją įveikti.

Respublikonai daug dėmesio dar skiria augančiam nusikalstamumui ir nesuvaldomai neteisėtai imigracijai. Demokratai daugiau reikšmės skiria abortų apribojimams, pavojams demokratijai, buvusio prezidento Trumpo rėmėjų pastangoms neigti 2020 m. rinkimų rezultatus bei Kapitolijaus šturmui pernai sausį. Šie klausimai mažiau jaudina eilinius amerikiečius.

Naujausios apklausos rodo, kad 49 procentai rinkėjų ketina balsuoti už respublikoną, palyginti su 45 procentais, kurie planuoja balsuoti už demokratą. Šiuo metu demokratai kontroliuoja Atstovų Rūmus nedidele 212–220 mandatų persvara. Manoma, kad respublikonai laimės 15–25 daugiau mandatų Atstovų Rūmuose, tad juose įgys aiškią daugumą. Abi partijos turi tiek pat vietų Senate, ir šiuo metu neaišku, ar demokratams pasiseks užsitikrinti 50 mandatų.

Respublikonų pergalė Atstovų Rūmuose turės didelį poveikį vidaus politikai. Bideno administracija nebegalės priimti svarbių įstatymų prieš respublikonų valią. Kongreso tyrimai dėl respublikonų netinkamo elgesio bus pakeisti tyrimais dėl galimų demokratų nusižengimų, ypač prezidento sūnaus Hunterio. Nors esama nuogąstavimų, kad radikalūs respublikonai, sekdami Trumpo pavyzdžiu, mėgins mažinti paramą Ukrainai, užsienio politika keisis minimaliai. Konstitucija ir ilgametė tradicija suteikia prezidentui didelę laisvę nustatyti plačias užsienio politikos gaires, tad kol Bidenas yra prezidentas, priešiškumas Rusijai ir Kinijai nemažės, Ukraina toliau bus palaikoma.

JAV teikia nepaprastai daug finansinės ir karinės paramos Ukrainai – apie 60 milijardų dolerių, beveik dvigubai daugiau negu visos kitos šalys kartu sudėjus. Kaip ir kitos Vakarų šalys, JAV išgyvena ūkio krizę, centriniam bankui nesiseka pažaboti infliacijos, palūkanų normų didinimas gali sukelti recesiją, kas savo ruožtų pakenktų gyvenimo lygiui. Trumpo šūkis „Pirmiausia Amerika“ nėra užmirštas. Jau dabar girdėti balsų, teigiančių, jog JAV turėtų labiausiai rūpintis savo piliečių, o ne kitų šalių gerove.

Atstovų rūmų mažumos lyderis Kevinas McCarthy‘is, kuris veikiausiai kitų metų pradžioje perims Atstovų Rūmų pirmininko pareigas ir taps trečiu įtakingiausiu JAV politiku, užsiminė, kad respublikonų kontroliuojamas Kongresas nebus linkęs išrašyti Ukrainai „neužpildytą čekį“, tai yra čekį, leidžiantį pačiam gavėjui nustatyti jam mokėtiną sumą. Esą per recesiją žmonės nenorės tokio čekio perduoti Kijivui. Pagal JAV Konstituciją, Atstovų Rūmai inicijuoja visus sprendimus dėl išlaidų, tad respublikonai galės koreguoti Bideno administracijos siūlymus.

Kiti respublikonų Kongreso nariai tvirtina, kad Ukrainai teikiama pagalba „neatitinka Amerikos interesų“ ir leidžia europiečiams vengti atsakomybės dėl agresijos sutramdymo jų žemyne. Jie reiškia susirūpinimą dėl korupcijos Ukrainoje, pabrėžia būtinybę skirti daugiau išteklių JAV vidaus iššūkiams. Įtakingas respublikonų kongresmenas Jimas Banksas tviteryje parašė, kad respublikonų vadovaujami rūmai pirmenybę teiks Amerikos poreikiams. Negalime skirti neribotų išlaidų jokiai užsienio šaliai, kol mūsų piliečiai vos geba sudurti galą su galu.

Visai neseniai ir nelauktai trisdešimt demokratų partijos Atstovų Rūmų narių, kurie save laiko pažangiaisiais, paragino prezidentą Bideną tęsti derybas su Rusija ir diplomatija užbaigti karą Ukrainoje. Būdami „įstatymų leidėjai, atsakingi už JAV mokesčių mokėtojų dešimčių milijardų dolerių eikvojimą karinei pagalbai šiame konflikte“, jie mano, jog Vašingtonas turi atsakomybę visais įmanomais būdais siekti užbaigti konfliktą. Laiškui supykdžius demokratų partijos kongresmenų daugumą, jis buvo atšauktas po kelių valandų, pasirašiusieji paskelbė palaikantys prezidento poziciją, teisinosi, kad jis buvo parengtas prieš kelis mėnesius ir per klaidą išviešintas eilinių darbuotojų.

Aršesni Trumpo šalininkai respublikonai nepritaria masinei paramai Kijivui, gal net neigiamai vertina Ukrainos siekį atkovoti savo teritoriją. Šių radikalų skaičius veikiausiai padidės po lapkričio rinkimų. Nors pažangieji demokratai atšaukė savo raginimą derėtis su Rusija, vien tai, kad toks tekstas buvo parengtas, rodo, jog ir kai kurie demokratai nepalaiko besąlygiškos JAV paramos Ukrainai.

Šiuo metu jie sudaro ryškią mažumą. Buvęs viceprezidentas Mike‘as Pence‘as griežtai smerkė Putino „apologetus“, o Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas paragino Baltuosius rūmus sustiprinti pagalbą Ukrainai, pridurdamas, kad JAV turi labiau aprūpinti Ukrainą reikalingomis priemonėmis Rusijos agresijai sutramdyti. Pats McCarthy‘is vėliau aiškino, kad jis neketina nutraukti pagalbos Ukrainai, bet tik norėjo pabrėžti, kad jo vadovaujami Atstovų Rūmai nesiruošia automatiškai pritarti prezidento prašymams didinti pagalbą Ukrainai, atsargiai juos peržiūrės.

Pavasarį tik 57 respublikonų Atstovų Rūmuose ir 11 – Senate balsavo prieš 40 mln. JAV dolerių pagalbos paketą Ukrainai. Tradiciškai Respublikonų partija buvo labiausiai nusiteikusi prieš SSRS, o dabar – prieš Rusiją. Šios nuostatos tebėra gajos. Be to, per pastaruosius 15 metų JAV išsivystė itin neigiamas Rusijos įvaizdis, ji laikoma agresyvia, grėsminga neosovietine valstybe, kurios užmačioms reikia nuosekliai priešintis. Ši antirusiška nuostata plačiai paplitusi tarp politikų, akademikų bei žurnalistų. Ji nesvetima ir eiliniams piliečiams.

Apklausos rodo, kad, nors didžioji dauguma amerikiečių pritaria paramai, net 73 proc. jų pasisako už tolesnę pagalbą, yra ženklų, kad karui užsitęsus palaikymas mažėja. Rugsėjį 20 proc. amerikiečių teigė, kad JAV teikia per daug pagalbos Ukrainai, gegužę taip galvojo 12 proc. ir tik 7 proc. – kovą.

Karinė parama nebus nutraukiama, nors greičiausiai bus sumažinta ekonominė ir kita nekarinė pagalba, pavyzdžiui, lėšos, kuriomis Jungtinės Tautos padėtų ukrainiečiams atstatyti savo šalį, ir lėšos, skirtos Ukrainos biudžetui papildyti.