Atstovų rūmai jam iškėlė apkaltą, nors neabejojama, kad respublikonų partijos dominuojamas Senatas išteisins jį. Naujausios apklausos rodo, kad už prezidento apkaltą ir pašalinimą iš postą pasisako 47 proc. amerikiečių, priešinasi – 49 procentas.
Nepaisant jo milžiniško nepopuliarumo, yra reali galimybė, kad Trumpas bus perrinktas JAV prezidentu. Viena galima jos sėkmės priežasčių yra ta pati, kuri sudarė sąlygas pasiekti pergalę 2016 m., būtent, kad demokratų partijos kandidatas bus silpnas.
Per tuos rinkimus jo varžovė buvo Hillary Clinton, tiek pat nemėgstama kaip pats Trumpas. Be to, ji vykdė itin nevykusią rinkimų kampaniją, tuo atverdama duris Trumpo pergalei. Istorija gali pasikartoti.
Netrūksta demokratų kandidatų į prezidentus. Metų pradžioje jų buvo 25, dabar tik 15, ir jų skaičius neišvengiamai mažės. Pastaruoju metu keturi kandidatai prasiveržė į priekį.
Nuosaikiųjų stovyklai atstovauja buvęs viceprezidentas Joe Bidenas, ir South Bend miesto burmistras Pete'as Buttigiegas.
Radikalių pertvarkų siekia senatoriai Bernie Sandersas ir Elizabeth Warren. Kandidatai nėra jaunuoliai – Sandersas yra 78 metų, Bidenas – 77, Warrenas – 70. Sausio mėnesį Buttigiegas atšvęs savo 38 gimtadienį.
Kol kas favoritas yra Bidenas. Jo populiarumas kartais kyla, kartais smunka, bet jis pastoviai pirmauja, jį palaiko apie ketvirtadalis rinkėjų.
Jis prisistato kaip patyręs nuosaikus politikas, kuris tęs prezidento Obamos politiką, turįs tvirtą juodaodžių palaikymą ir gebantis laimėti per praeitus rinkimus nuo demokratų partijos nusigręžusių baltaodžių darbininkų balsus.
Šiuos neabejotinus Bideno privalumus atsveria jo akivaizdžios silpnybės, nemaža dalimi susietos su jo garbingu amžiumi.
Jis silpnai pasirodė per debatus, ne visada rišliai kalba, kartais sumaišo, kartais pamiršta faktus, tad kyla klausimų dėl jo kompetencijos. Reaguodamas į šiuos nuogąstavimus, jis pabrėžia, kad laimėjęs 2020 m, jis nekandidatuotų 2024 m.
Yra didesnė problema – jo sūnus Hunteris, kuris nuo 2014 m. iki 2019 m. buvo Ukrainos dujų bendrovės „Burisma Group“ direktorių tarybos narys, uždirbantis apie 50,000 dolerių kas mėnesi, nors jis nieko nenusimanė apie dujų verslą, nekalbėjo nei ukrainietiškai, nei rusiškai. Nors H. Bidenas neįvykdė nusikaltimo, jis buvo paskirtas vien dėl to, kad buvo viceprezidento sūnus. Bidenui bus sunku kaltinti Trumpą korupcija, kai jo sūnus taip akivaizdžiai piktnaudžiavo savo padėtimi.
Kai kuriais atžvilgiais Buttigiegas yra idealus kandidatas. Jaunas, fiziškai patrauklus, puikiai išsilavinęs – Harvardo ir Oksfordo universitetų absolventas, kalbąs šešiomis, septyniomis kalbomis, dirbęs prestižinėje Volstrito bendrovėje, apdovanotas karys, tarnavęs Afganistane. Bet jis yra atvirai su savo partneriu gyvenantis homoseksualas.
Dar neaišku ar JAV pribrendusi išrinkti gėjų prezidentu. Be to, juodaodžiai, be kurių tvirto palaikymo, sunku demokratams laimėti, yra gerokai priešiškiau nusistatę gėjų atžvilgiu negu eiliniai amerikiečiai.
Priekaištaujama, kad Buttegiegas nepakankamai rūpinasi juodaodžių gerove. 6% South Bendo miesto policininkai yra juodaodžiai, nors jie sudaro 26% miesto gyventojų. Per Buttigiego burmistravimą, juodaodžių policininkų procentas sumažėjo, o pirmosios kadencijos metu Buttigiegas atleido miesto juodosios policijos viršininką.
Buttegiegui labiau sekasi negu buvo prognozuota. Dabar jį palaiko 13 proc. rinkėjų, jo rinkimų kampanija turi tvirtą finansinį užnugarį bei veiksmingas komandas valstijose, kur vyks pirmieji pirminiai rinkimai. Bet jo lytinė orientacija ir juodaodžių antipatija riboja jo galimybes tapti demokratų partijos kandidatu į prezidentus, juolab įveikti Trumpą prezidento rinkimuose.
Bernie Sanders, kuri palaiko apie penktadalis rinkėjų, nėra standartinis politikas. Jis formaliai nepriklauso demokratų partijai, save laiko socialistu, nors daugeliui vyresnio amžiaus amerikiečių socialistai mažai kuo skiriasi nuo komunistų.
Sandersas siūlo radikaliai pertvarkyti JAV visuomenę, sukurti nemokamą sveikatos apsaugos sistemą, smarkiai didinti mokesčius turtingiesiems.
Pasak jo, iš vis neturėtų būti milijardierių, tad siūlo įvesti 8 proc. turto mokestį tiems, kurių turtas yra bent 10 milijardų. Jis pateikė planą investuoti 16 trilijonų (taigi, 16,300,000,000,000) dolerių kovai su globaliniu šilimu, atitinkamai pertvarkant infrastruktūrą, pramonę ir žemės ūkį.
Sandersas turi didelį ištikimų rinkėjų būrį, kuriems jis vienintelis tinkamas kandidatas. 2016 m. jis metė nelauktai veiksmingą iššūkį Hillary Clinton, mobilizuodamas jaunimą.
Šįmet to entuziazmo mažiau, jis turėjo širdies priepuolį, nuo kurio greitai atsigavo, bet visiems priminė, kad į devintąjį dešimtmetį žengiančių žmonių sveikata trapi.
Nors Sandersas aiškina, jog jų planų įgyvendinimo naštą neštų turtuoliai, tad mažai paveiktų eilinių piliečių kišenes, kritikai teigia, kad grandiozinei visuomenės ir ūkio pertvarkos planai neturi tvirto finansinio pagrindo, veikiausiai mažintų šalies ir jos gyventojų gerovę, kenktų ūkio konkurencingumui.
Buvusios Harvardo universiteto teisės profesorės Elizabeth Warren programa panaši į Sanderso. Ji lygiai radikali, nors jos pasiūlymai yra labiau konkretūs ir detalizuoti, tad lengviau kritikuotini.
Jos populiarumas smarkai augo vasarą ir rudens pradžioje, atrodė, kad ji taps vyraujanti kandidatė. Jos sėkmei iššaukus kitų kandidatų kritiką, jos palaikymas smuko.
Pasak paskutinių apklausų, ją remia apie 17 proc. rinkėjų. Ilgainiui radikalusis demokratų partijos flangas turės rinktis tarp jos ir Sanderso, ir spėju, kad jaunesnė kandidatė sulauks tvirtesnio palaikymo.
Netikrumą didina neseniai paskelbta buvusio Niujorko burmistro ir milijardieriaus Michael‘o Bloombergo kandidatūra. Apskaičiuojama, kad Bloombergo turtas viršija 50 milijardų, o pirmosiomis kandidatavimo dienomis jis nupirko reklamų už 30 milijonų dolerių.
Bloombergo kandidatūra kiltų, jei nė vienas kandidatas nelaimėtų plataus palaikymo, o jis galėtų prisistatyti kaip vienintelis politikas, kuris galėtų įveikti Trumpą. Jis irgi nėra jaunuolis, vasarį sukaks 88 metus.
Kandidatų įvairovė bei pažeidžiamumas didina Trumpo pergalės tikimybę. Bet lemiamą vaidmenį gali suvaidinti ūkis. Jei jis klestės rinkimų dieną kaip jis klesti dabar, Trumpo šansai padidės. Bet yra išlygų. Atskirų valstijų ūkio padėtis svarbesnė negu visos šalies, ir lyg šiol tose valstijose, kurias Trumpas turi laimėti, proporcingai sukurta mažiau darbo vietų negu JAV apskritai. Tai turi kelti susirūpinimo prezidento štabe.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.