Lietuvos politika migrantų ir bėglių atžvilgiu yra šizofreniška. Su atviromis rankomis ir nepaprastu dosnumu priimame dešimtis tūkstančių ukrainiečių ir baltarusių, nors nemaža dalis – gal 10–20 proc. – gudų, grįžtančių aplankyti savo šalį, veikiausiai yra Baltarusijos saugumo užverbuoti, nors neaišku, kaip uoliai, jei išvis, jie vykdo savo užduotis. Kiekvienu atveju jie pažeidžiami, turi būti stebimi, o tai reikalauja valstybės lėšų.

Sunku atmesti išvadą, kad priešiškumas tamsesnio gymio žmonėms vaidina reikšmingą vaidmenį, demonizuojant migrantus. Prezidento patarėja Irena Segalovičienė aiškino, kad tų 158 migrantų išlaikymas valstybei „visvien kainuotų, reiktų rūpintis jų apgyvendinimu, integracija, gerove.“

Taip, bet taip pat reikia rūpintis ukrainiečių ir baltarusių apgyvendinimu ir integracija. Esama neišsakyta prielaida, būtent kad tamsaus gymio migrantai liks valdžios globotiniais, negebės atsistoti ant savo kojų, tad liks našta valstybei. Ši išvada nėra grindžiama patirtimi, juk tokiems migrantams neleidžiama gyventi Lietuvoje, tad nežinome, ar jie gebėtų geriau ar blogiau integruotis negu baltarusiai.

Neigiamos išankstinės nuostatos, o ne sukaupti duomenys lemia vertinimus. Nors esama tvirtinimų, kad kitose ES šalyse problemas keliantys migrantai ne kuo skiriasi nuo tų, kuriuos mes būsime priversti priglausti

Požiūrį į neeuropiečių migravimą nuspalvino ypatingos pirmosios migracijos bangos sąlygos. Keliones į Minską ir į Lietuvos pasienį organizavo Aliaksandro Lukašenkos režimas. Pirmieji migrantai nebuvo nekaltos avelės, bet sąmoningai naudojosi Baltarusijos tarnybų paslaugomis. Antra vertus, migrantai nebuvo A. Lukašenkos režimo samdiniai. Nors jie elgėsi taip, kaip Baltarusija norėjo, jų tikslai ir motyvai buvo kiti. Jie nesiekė destabilizuoti Lietuvos ar jai pakenkti, Lietuva jiems buvo tik nepatogi kliūtis pakeliui į Vakarų Europą.

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei griežiant pirmuoju smuiku, Lietuvos valdžia sąmoningai ir nuosekliai kūrė neigiamą migrantų įvaizdį, nuolat kalbėjo apie hibridinį karą bei hibridines atakas, migrantus traktavo kaip grėsmingus, nors ir neginkluotus A. Lukašenkos talkininkus. Migrantų srautams sumažėjus, A. Bilotaitė aiškino, kad dabartinė ramybė „apgaulinga“, nes bet kada specialiai apmokytos migrantų grupės gali bandyti jėga į Lietuvą veržtis.

Paaiškėjus, kad į Vakarų Europą galima patekti per Lietuvą ir kitas rytų Europos šalis, vis atsiranda naujų migrantų. Kelias į Europą per Baltarusijos ir Lietuvos miškus net gūdžiausiais žiemos mėnesiais nepalyginamai saugesnis negu kelionė valtimi per Viduržemio jūrą. Nepasisekus kirsti sienos, galima dar vieną, du, net daugiau kartų vėl bandyti. Tokių galimybių nėra, jei nugrimzti į jūros dugną.

Paaiškėjus, kad į Vakarų Europą galima patekti per Lietuvą ir kitas rytų Europos šalis, vis atsiranda naujų migrantų. Kelias į Europą per Baltarusijos ir Lietuvos miškus net gūdžiausiais žiemos mėnesiais nepalyginamai saugesnis negu kelionė valtimi per Viduržemio jūrą. Nepasisekus kirsti sienos, galima dar vieną, du, net daugiau kartų vėl bandyti. Tokių galimybių nėra, jei nugrimzti į jūros dugną. Migrantų visuomet turėsime.

Gėdingą Lietuvos laikyseną smarkiai kritikavo tarptautinės organizacijos. ES Teisingumo Teismo nuomone, Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms. „Amnesty International“ sukritikavo Lietuvos pareigūnų elgesį su migrantais, siūlė sustabdyti apgręžimo politiką, paleisti visus prieglobsčio prašytojus ir neteisėtus migrantus.

Ši kritika neturėjo poveikio valdžiai, o Lietuvos grietinėlė, įskaitant ir Lietuvos vyskupus, tylėjo, nors Šventraštis skelbia, kad visi žmonės – broliai, ir perša gailestingumo darbus, tarp kurių yra skatinama priglausti benamius.

Ne tik Lietuva nusigręžia nuo migrantų, didžioji dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių eina tuo keliu, o ES vadovai toleruoja veiksmus, kurių nebūtų pakentę prieš 10–15 metų. Metus trukęs dienraščio „Washington Post“ ir kitų organizacijų tyrimas parodė, kad ES ir atskiros Europos valstybės remia ir finansuoja agresyvias Šiaurės Afrikos vyriausybių operacijas, per kurias kasmet dešimtys tūkstančių migrantų sulaikomi ir išvaromi į atokias vietoves, dažnai negyvenamas dykumas, kur jie paliekami be maisto ir vandens, grobiami, šantažuojami, pardavinėjami kaip kilnojamoji nuosavybė. Ispanijos saugumo pajėgos Mauritanijoje migrantus išvežė į Malį ir paliko klaidžioti teritorijoje, kurioje veikia smurtaujančios islamistų grupuotės.

Masinė migracija nėra pseudoproblema. Migrantų skaičius didės, nes dėl visuotinio atšilimo vis daugiau pasaulio dalių bus netinkamos gyventi. Europa ir JAV taps skurstančiųjų traukos centrais. Nereguliuojama migracija užtvindys Europą, prislėgs mažesnes valstybes, pakenks vidaus solidarumui ir demokratijai.

Masinė migracija nėra pseudoproblema. Migrantų skaičius didės, nes dėl visuotinio atšilimo vis daugiau pasaulio dalių bus netinkamos gyventi. Europa ir JAV taps skurstančiųjų traukos centrais. Nereguliuojama migracija užtvindys Europą, prislėgs mažesnes valstybes, pakenks vidaus solidarumui ir demokratijai bent jau ta prasme, kad dabartiniai gyventojai nebegalės tarti lemiamo žodžio dėl savo teritorijos valdymo ir gyventojų / piliečių sudėties, o poreikis patenkinti minimalius imigrantų reikalavimus tuštins biudžetą.

Balandį Europos Parlamentas (EP) priėmė svarbius Europos Sąjungos prieglobsčio ir migracijos taisyklių pokyčius, kuriais sugriežtinamos pasienio procedūros ir visos 27 valstybės narės įpareigojamos dalyvauti bendruose sprendimuose.

Naujomis taisyklėmis siekiama užtikrinti solidarumą ir paramą valstybėms, į kurias plūsta itin daug žmonių iš trečiųjų šalių ir kai trečiosios šalys ar priešiški nevalstybiniai subjektai migrantus naudoja ES destabilizuoti.

Naują po trejų derybos metų pasiektą susitarimą Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pavadino „istoriniu“ ir „didžiuliu Europos pasiekimu“. Tarptautinės šalpos organizacijos reagavo gerokai santūriau, nuogąstaudamos, kad skubus naujų taisyklių įgyvendinimas gali kelti pavojų, kad bus negarbingai elgiamasi su migrantais, nebus suteikiamas prieglobstis žmonėms, kurie jo verti.

Visa ES turi grumtis su iššūkiu teisingai derinti savo piliečių interesus ir likimų nuskriaustųjų viltis. Migrantai visada bus su mumis, kaip ir nesibaigianti būtinybė su jais elgtis sąžiningai.

Praeitą savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas nurodė laikinai uždaryti JAV ir Meksikos sieną prieglobsčio prašytojams, jei neteisėtų migrantų skaičiui viršija 2500 per dieną. Nutarimą didele dalimi lėmė politiniai apskaičiavimai, siekiant neutralizuoti Respublikonų partijos teiginius, kad jo pasienio politika smarkiai kenkia nacionaliniam saugumui ir kelia grėsmę amerikiečiams visoje šalyje.

Daug kas priklausys nuo atskirų Europos valstybių vyriausybių veiksmų. Vienos jų stengsis sąžiningai įgyvendinti naujas taisykles, o kitos pasinaudos visomis spragomis ir dviprasmybėmis, kad pažeistų susitarimo dvasią ir neleistų atvykti reikalavimus atitinkantiems migrantams.

Nujaučiu, kad Lietuva, savo gėdai, priklausys pastarajai grupei. Visa ES turi grumtis su iššūkiu teisingai derinti savo piliečių interesus ir likimų nuskriaustųjų viltis. Migrantai visada bus su mumis, kaip ir nesibaigianti būtinybė su jais elgtis sąžiningai.