Kęstutis Girnius. Paleckis sėdi, teisėjai paleisti

Vasario 26 d. iš Lukiškių buvo išleistas korupcija įtariamas Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas.

Tą pačią dieną pranešta, jog Vilniaus apylinkės teismas dar dviem mėnesiams – iki balandžio pabaigos – pratęsė šnipinėjimu Rusijos naudai įtariamo Algirdo Paleckio suėmimą.

Paleckis laikomas nelaisvėje nuo pernai spalio mėnesį. Laužikas buvo sulaikytas savaitę, Paleckis bus kalinamas daugiau negu pusmetį.

Sociologas Ernestas Gellneris yra rašęs, kad agrarinėse visuomenėse žmonės badauja pagal luomą. Kartais kyla įtarimas, kad Lietuvoje teisingumas normuojamas pagal asmens socialinę padėtį.

Aukščiausiojo Teismo teisėjas E. Laužikas buvo pirmasis paleistas teisėjas, pirmasis apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano prašymas buvo atmestas. Penktadienį visi kiti teisėjai ir advokatai buvo paleisti, bet neaišku, kada Paleckis, vienas labiausiai nekenčiamų žmonių Lietuvoje, išvys laisvę, ir kodėl jis taip ilgai kalinamas.

Nors neturiu konkrečių duomenų, kaip dažnai įtariamieji sulaikomi, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje teismai perdėm linkę pritarti prokurorų prašymams suimti įtariamąjį.

Tai paveldas iš sovietinių laikų, kai „rezonansinėse bylose“ viskas buvo sustyguota pagal visagalės partijos valią. Išteisinimų nebūta, buvo aišku, kad suimtasis, tarkime disidentas, bus nuteistas, tad nesudarydavo didesnio skirtumo, ar jis kalėjo prieš ar po formalaus teismo sprendimo. Kiekvienu atveju jis sulaukdavo „teisėto“ atpildo.

Nebegyvename sovietijoje, galime atsisakyti jos teisėtvarkos tradicijų.

Prokurorai ir STT aiškina, kad reikia įtariamąjį laikyti suimtą tol, kol bus atlikti svarbiausi pirminiai proceso veiksmai, tam, kad įtariamasis negalėtų daryti poveikio liudytojams. Sutinku, kad trumpam reikia jį izoliuoti.

Bet pakaktų namo arešto bei draudimo bendrauti su kai kuriais žmonėmis, pareikalaujant, kad įtariamasis perduotų visus savo telefono numerius (gal net ir telefonus), emailo adresus, jį įspėjant, kad pokalbių bus klausoma, o jis bus baudžiamas laisvės atėmimu už nesilaikys sąlygų.

Polinkis ilgesniam laikui suimti įtariamuosius yra viena atgrasiausių teisėtvarkos sistemos savybė, ypač kai ja piktnaudžiaujama. Atrodo, kad įtariamieji kartais sulaikomi tyrimui vos prasidėjus, užuot kai jis toliau pažengęs ir surinkta tvirtų įrodymų.

Prokurorams patogu įtariamuosius greit pasodinti už grotų, bet prokurorų darbo sąlygų lengvinimas nepateisina skubių sprendimų.

Laisvės atėmimas yra nuožmi bausmė. Žmogus yra uždarytas narve kaip koks laukinis žvėris, griežtai ribojamos jo galimybės bendrauti su šeima ir draugais, jis negali išeiti pasivaikščioti ir grožėtis gamta, ir t. t. Kalėjime praleistas laikas yra praloštas laikas.

Laisvę galima atimti tik tada, kai teismas nutaria, kad iš tiesų įvykdytas šios bausmės vertas nusikaltimas. Nevalia atimti žmogui laisvę vien įtarus, kad jis nusikalto. Juk neįmanoma kompensuoti žmogui už be pagrindo praloštą laisvę.

Teisėjas ir prokuroras negali atsukti laiko atgal ar pratęsti žmogaus gyvybę, paaiškėjus, kad jie be pagrindo atėmė jo laisvę. Eglė Kusaitė buvo sulaikyta net devynis mėnesius, nors buvo aišku, kad ji pasimetusi mergaitė, o ne pavojinga potenciali teroristė.

Reikia paleisti Paleckį, o ne pratęsti jo sulaikymą. Tik išskirtinėmis aplinkybėmis galima laikyti įtariamąjį kalėjime pusmetį. Galima sulaikyti žmogų, kuris smurtavo ir, ko gero, vėl smurtaus, patekęs į laisvę, arba tą, kuris turi slaptą informaciją, kurios perdavimas pakenktų valstybės saugumui, arba kuris galės panaikinti įkalčius arba sužlugdyti tyrimą.

Paleckio padėtis kita. Jis kaltinamas šnipinėjimu, taigi rimtu nusikaltimu. Bet jo šnipinėjimas nėra tradicinis. Jis nėra kaltinamas nei perdavęs Rusijai slaptos technologijos ar įmonių paslapčių, nei įsilaužęs į VSD kompiuterius ir nustatęs Lietuvos šnipų tapatybes, nei iš KAM pavogęs jautrius Lietuvos ir NATO gynybos planus, nei sutelkęs šnipų tinklą, kuris užsiimtų tokia veikla.

Iš neaiškių prokuratūros pranešimų, atrodo, kad jis kaltinamas padėjęs Rusijos organams rinkti medžiagą apie Lietuvos prokuratūros ir teismų pareigūnus, susietus su 1991 m. sausio 13-osios byls.

Rusijoje šie Lietuvos teisėsaugos pareigūnai kaltinami „neabejotinai nekalto asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn“. Apie juos rinkti medžiagą labiau tiktų RT ar „Sputnik“ reporteriui negu žvalgybininkui.

Pabrėžiu, kad daugiau detalių neturiu, nes jos nepaviešintos. Kai žmogus ilgai kalinamas, prokuratūra ir teismas turi konkrečiau pranešti, kuo jis kaltinamas, ką jis atseit padarė. Tai ypač galioja Paleckio atveju. Kaip pažymėjo vienas pažįstamas, Paleckis ir jo draugai – absurdiškiausi šnipai, kokius galima įsivaizduoti. Paleckis žinojo, kad yra nuolatiniame VSD taikiklyje, tad būtų keista, jeigu būtų bandęs imtis kokios nors slaptos veiklos.

Nebūtų tragedijos, jei Paleckis nutartų pabėgti iš Lietuvos. Valdžia neturėtų jo išlaikyti, jei jis būtų nuteistas, negyvendamas Lietuvoje turėtų mažiau galimybių varyti savo propagandą ir dezinformaciją.

Kęstutis Girnius

Sunku pateisinti suėmimą, kai yra įvairiausių kardomųjų priemonių: namų areštas, užstatas, dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Jei nuogąstaujama, kad įtariamasis mėgins pabėgti, galima priversti jį dėvėti elektroninę apykoję, kuri nustatytų jo buvimo vietą. Pakaktų iš Paleckio atimti jo pasą, ant kojos uždėti elektroninę stebėjimo apykoję, reikalauti, kad prie valstybės sienos nepriartėtų nė arčiau nei penki kilometrai.

Yra nuogąstavimų, kad paleistas jis paspruktų į Gudiją ir Rusiją. Nežinau, ar Paleckis tai darytų, nes tuo atveju Lietuva paskelbtų tarptautinį arešto orderį, ir jis negalėtų keliauti po pasaulį nerizikuodamas areštu. Tai nemaža kaina. Bet nebūtų tragedijos, jei Paleckis nutartų pabėgti iš Lietuvos. Valdžia neturėtų jo išlaikyti, jei jis būtų nuteistas, negyvendamas Lietuvoje turėtų mažiau galimybių varyti savo propagandą ir dezinformaciją.

Suprantu, kad daugelis galvoja kitaip, kad nusikaltėlis turi būti nubaustas, kad bausmės neišvengiamumas turi būti siekiamybė. Tuo abejoju. Ne vienas vairuotojas, ko gero, kasdien pažeidžia eismo taisykles, daugelis mokesčių inspekcijai nepraneša apie vienkartinį į rankas sumokėtą uždarbį, nepareikalauja kasos kvito iš kirpėjos. Bet dėl tokių smulkių nusižengimų nei pasaulis, nei teisingumas nesugrius.

Net itin rimtais atvejais kartais reikia atsisakyti bausmės. Manau, kad būtų geriau leisti nusikaltusiam diktatūrui palikti savo šalį ir gyventi kitur negu stengtis jį sulaikyti ir pristatyti tarptautiniam tribunolui, jei žinoma, kad be tokių garantijų jis visomis jėgomis laikysis valdžios, ir šimtai, jei ne tūkstančiai, žmonių žus besitęsiančiose kovose.

Šalies teisingumo kokybė daug ką pasako apie šalies brandą, demokratiją, įsipareigojimą gerbti savo piliečius, o ta kokybė didele dalimi priklauso nuo to, kaip teismai ir teisėsaugos institucijos elgiasi su parijais, visokiausiais autsaideriais ir odiozinėmis asmenybėmis.

Suprantu, kodėl žmonės nemėgsta A. Paleckio, laiko jį niekšu, bet tai ne priežastis su juo elgtis griežčiau negu su eiliniais piliečiais, juolab nenuteistam atimti laisvę daugiau negu pusmetį.

Reikia jį nedelsiant paleisti arba įrodyti, kad jis sukelia tokią rimtą grėsmę, kad būtina jį laikyti kalėjime. Deja, veikiausiai nesulauksime nei vieno, nei kito.