Visų pirma, pastebėtina, kad, bent vadovaujantis žiniasklaidoje ir prokuratūros oficialiuose pranešimuose pasirodžiusiais duomenimis, sulaikyti M. Balčiūną teisėtų pagrindų apskritai nebuvo. Lietuvos Baudžiamojo proceso kodeksas leidžia asmenį sulaikyti tik dviem atvejais, kai asmuo yra pagautas darant nusikalstamą veiką arba kai esant pagrindams asmenį suimti nėra galimybės dėl to iš anksto kreiptis į teismą.
Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas yra susijęs su prieš daugiau nei dvejus metus atliktais veiksmais, taigi nei sulaikymas nusikaltimo vietoje, nei ypatinga skuba, prieš tai neatlikus reikiamų tyrimo veiksmų, nėra pateisinami pagrindai. Deja, teisėsaugos institucijos atvirai deklaruoja BPK neatitinkantį požiūrį į sulaikymą: nepaisant to, kad BPK numato, jog sulaikymas visais atvejais turi būti taikomas trumpiausią įmanomą laikotarpį, prokuroras Justinas Pupka informuodamas žiniasklaidą dar tą pačią dieną, kai M. Balčiūnas buvo sulaikytas, pareiškė, jog jis bus laikomas 48 val. – ilgiausią pagal įstatymą leistiną terminą, kuris turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Taigi prokuratūra iš karto nurodė, jog neketina paisyti BPK numatyto reikalavimo taikyti sulaikymą ir riboti asmens laisvę kiek įmanoma trumpiau.
Sulaikius asmenį reikiamos skubos iš tiesų nebuvo pademonstruota: į Panevėžio apylinkės teismą dėl kardomosios priemonės, suėmimo, skyrimo kreiptasi tik trečiadienio rytą, praėjus beveik dviem paroms po M. Balčiūno sulaikymo. Dėl to susidarė ir situacija tiesiogiai pažeidžianti BPK – asmuo sulaikyme praleido ilgesnį nei maksimalus leidžiamas laikotarpis. Taigi buvo pažeistos ir baudžiamojo proceso nuostatos, ir žmogaus teisės.
Taip pat derėtų pastebėti, kad abejotinas ir M. Balčiūnui paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo pagrįstumas. Šis atvejis kelia asociacijas su vasarą plačiai nuskambėjusia Andriaus Romanovskio byla. Vėlgi panašus STT pareigūnų darbo braižas: tyrimo pradžioje asmuo suimamas, galimai siekiant daryti spaudimą ir priversti duoti reikiamus parodymus ar prisipažinti, o po to, ypač jei prisipažinimas neišgaunamas, po asmens paleidimo tyrimo tempas sulėtėja, o byla ima grimzti užmarštin.
Tačiau nederėtų užmiršti, kad suėmimo paskirtis nėra užtikrinti teisėsaugos pareigūnams patogų įtariamojo buvimą po ranka ar tardymo priemonė, norimiems parodymams išgauti. Tai savo griežtumu išankstinei bausmei sunkiausiomis kalinimo sąlygomis prilygstanti priemonė, kuri pagal Lietuvos įstatymus gali būti pritaikyta tik išimtiniais atvejais. O bet koks savavališkas šios priemonės taikymas yra žmogaus teisės į laisvę pažeidimas.