Šią istoriją išsamiai nagrinėja istorikas Jurijus Felštinskis, kurio knygą „Šimtmečio kombinacija. Kremliaus pavadėlis Donaldui Trumpui ir Dmitrijui Rybolovlevui“ pristato leidykla „Briedis“. Joje atskleidžiami painūs, tamsūs ryšiai tarp Maskvos globojamo stambaus rusiško verslo atstovų bei įvairių valstybių politikų, tenykščių korumpuotų verslininkų ir meno kūrinių kolekcionierių.
Centrinė šios knygos figūra Dmitrijus Rybolovlevas – buvęs gydytojas, pasukęs į pavojingą, be galo korumpuotą, su nusikalstamu pasauliu susijusį rusišką verslą. D. Rybolovlevas veržliai kilo sėkmės laiptais, vertėsi nekilnojamuoju turtu ir investavimu. Be daugybės kitų įmonių galiausiai įsigijo įmonės „Uralkalij“ pagrindinį akcijų paketą ir „Monacco“ futbolo klubą. Kita interesų sfera – meno kūrinių kolekcionavimas ir prekyba. 2019 m. D. Rybolovlevo turtas įvertintas 6,8 milijardo JAV dolerių. Pats jis, įgijęs Kipro pilietybę, gyvena Vakaruose.
J. Felštinskio įsitikinimu, D. Rybolovlevo iškilimas nebūtų įmanomas be nuolatinės Rusijos valdžios paramos ir visokeriopos globos. Šio verslininko veiklą kuravo Federalinės saugumo tarnybos (FST) Permės regioninės srities valdybos pirmininkas generolas Sergejus Jezubčenka, kurio rūpesčiu D. Rybolovlevas, savo metu kaltintas organizavus bendrovės „Nevtechimik“ direktoriaus Jevgenijaus Panteleimonovo nužudymą, buvo „ištrauktas“ iš kalėjimo panaikinus kaltinimus. Taip D. Rybolovlevas buvo tarsi „pakabintas“ ant Kremliaus kabliuko ir turėjo vykdyti slaptus kuratorių pavedimus.
Vienas iš tokių pavedimų galėjo būti D. Trumpui priklausančios vilos Floridoje perpirkimas. Sandorio kaina buvo bemaž dvigubai didesnė nei tikroji šio nekilnojamojo turto vertė. Yra pagrindo manyti, kad taip D. Trumpas buvo išgelbėtas nuo gresiančio bankroto. Pasak autoriaus, D. Rybolovlevas niekada nebūtų sau leidęs nusipirkti D. Trumpo vilos, nesuderinęs pirkinio su partneriais Rusijoje – prezidento Vladimiro Putino artimu patikėtiniu Jurijumi Trutnevu ir FST generolu S. Jezubčenka. D. Trumpo vilą D. Rybolovlevas galėjo nusipirkti tik tuo atveju, jei sandorį palaimino „iš viršaus“. Nors visi sandorio punktai buvo įslaptinti, regis, Maskva iš anksto ir nuosekliai investavo į prezidentu siekiančio tapti D. Trumpo verslo projektus, pastarojo pergalės rinkimuose atveju tikėdamasi ne tik ypatingo ekonominio, bet ir politinio palankumo. Dar prieš D. Trumpui tampant prezidentu, Maskvos miesto statybos departamento vadovas pareiškė: „Investavome į Trumpą tiek pinigų, kad jis neturi šansų pralaimėti.“
Iš šios knygos skaitytojas sužinos, kas sieja D. Rybolovlevą, J. Trutnevą, S. Jezubčenką, V. Putiną, D. Trumpą ir prekeivį meno kūriniais šveicarą Yves’ą Bouvier. „Šimtmečio kombinacija“ parašyta tiems, kuriuos domina stambus verslas ir globali korupcija nūdienos Rusijoje (ir ne tik joje), specialiųjų tarnybų intrigos, Rusijos pinigais finansuojami abejotini pasaulinio lygio sandoriai ir garsių pasaulio tapybos šedevrų, paslėptų nuo žmonių akių įvairiuose Žemės rutulio kampeliuose, rinkos kainos.
Jurijus Felštinskis – istorikas, istorijos mokslų daktaras, daugelio rusų ir sovietinės istorijos knygų, tokių kaip „Nuo raudonojo teroro iki mafijinės valstybės“ ir „Epochos pranašas George’as Orwellas“ autorius, „FST sprogdina Rusiją“ ir „KGB žaidžia šachmatais“ bendraautoris.
Kviečiame skaityti ištrauką:
Trumpas buvo dažnas svečias Maskvoje ir mėgo lankytis SSRS. Pavyzdžiui, savo kelionę 1987 m. liepą jis pavadino išskirtine patirtimi, nes buvo apsistojęs, kaip pats pranešė, „Lenino kambaryje“ „National“ viešbutyje (po daugelio metų, 2013 m., „Ritz-Carlton“ viešbutyje jis apsistos „Obamos kambaryje“).
1987 m. Trumpas derėjosi su SSRS Vyriausiąja užsienio turizmo valdyba („Goskominturist“) dėl liukso klasės viešbučio statybų Maskvos centre. Sovietijos žiniasklaida net skelbė, esą Trumpas sutiko imtis viešbučio „Moskva“ rekonstrukcijos. Tačiau šie planai nebuvo įgyvendinti.
1996 m. gruodį Maskvos vyriausybė vėl derėjosi su Trumpu dėl viešbučių „Moskva“ ir „Rossija“ rekonstrukcijos. Projektai tada buvo vertinami 300 mln. JAV dolerių, tačiau derybos ir vėl baigėsi nesėkme, – Rusijos žiniasklaida paskelbė apie tai 1998 m., nurodžiusi, kad Trumpas buvo pasirengęs investuoti į viešbučio „Moskva“ rekonstrukciją 200 mln. JAV dolerių, tačiau mainais pretendavo į 65 proc. viešbučio akcijų. Maža to, Trumpas mąstė statyti Maskvoje dangoraižį.
Maskvos mero pavaduotojas Vladimiras Resinas atsisakė išduoti Trumpui leidimą statyti. „Mes nestatysime dangoraižių senojoje miesto dalyje. Negalime paversti seno susiformavusio miesto Manhatanu“, – sakė jis, turėdamas omenyje 51–58 aukštų pastato statybas Naujajame Arbate.
Tačiau ir čia jam nepasisekė. Maskvos mero pavaduotojas Vladimiras Resinas atsisakė išduoti Trumpui leidimą statyti. „Mes nestatysime dangoraižių senojoje miesto dalyje. Negalime paversti seno susiformavusio miesto Manhatanu“, – sakė jis, turėdamas omenyje 51–58 aukštų pastato statybas Naujajame Arbate.
2004 m. derybos buvo atnaujintos, tačiau vietoj statybų ir rekonstrukcijos Trumpas dabar svarstė „franšizę“, t. y. siūlė parduoti savo vardą. Trumpo prekių ženklą tuo metu norėjo gauti „MosCityGroup“ bendraturtis Pavelas Fuksas. „Turėjau mintį pavadinti „Trump Tower“ vieną iš „Moskva-Siti“ bokštų – „Imperia Tower“ – bet mums nepasisekė priimti abi puses tenkinančio susitarimo“, – interviu laikraščiui „Kommersant“ pasakojo Pavelas Fuksas.
Reikalas tas, kad Trumpas neplanavo investuoti į Rusiją realių pinigų, – jų ir neturėjo, bet norėjo gauti už savo prekių ženklą „Trump“ 20–25 proc. projekto vertės. Investicijų į „Imperia Tower“ apimtis buvo vertinama 1,2 mlrd. JAV dolerių, tad už „franšizę“ Fuksas būtų turėjęs sumokėti Trumpui 240–300 mln. JAV dolerių. Kaina Fuksui pasirodė per didelė.
Trumpo finansinė padėtis tuo laikotarpiu buvo apverktina. 2004 m. jis paskelbė, jog bankrutuoja jo viešbučiai ir kazino („Trump Hotels & Casino Resorts“), t. y. trys kazino Atlantik Sityje ir vienas Indianoje. Tai sudarė sąlygas Trumpui atsikratyti 1,8 mlrd. JAV dolerių įsiskolinimo.
Trumpo finansinė padėtis tuo laikotarpiu buvo apverktina. 2004 m. jis paskelbė, jog bankrutuoja jo viešbučiai ir kazino („Trump Hotels & Casino Resorts“), t. y. trys kazino Atlantik Sityje ir vienas Indianoje. Tai sudarė sąlygas Trumpui atsikratyti 1,8 mlrd. JAV dolerių įsiskolinimo. 2006 m. Trumpas įkeitė viešbutį „Trump SoHo Luxury Hotel“. Dėl to prieš Trumpą į JAV Federalinį teismą buvo paduotas ieškinys, nes pinigai šio viešbučio statybai buvo gauti, kaip paaiškėjo, iš įtartinos korporacijos, turinčios būstinę Islandijoje. Ieškinyje buvo tvirtinama, kad Trumpo statybų korporacijos pinigų pėdsakus galima atsekti iki Rusijos.
2007 m. lapkritį Trumpas atvyko į Maskvą kaip Milijonierių mugės („Moscow Millionaire Fair“), lapkričio 22 d. atidarytos „Crocus Expo“, svečias. Mugėje Trumpas reklamavo ir „stūmė“ 40–50 JAV dolerių už butelį kainuojančią „Trump Vodka“. Ją gamino amerikiečių įmonė „Drinks Americas Holdings“. Tačiau Rusijoje degtinės nepirko, tad jau 2009 m. ja nustota prekiauti. Įmonės „Vineksima“ prekių ženklo vyriausiasis vadybininkas Stanislavas Kaufmanas (degtinės „Putinka“ gamintojas) sakė, kad „Donaldo Trumpo vardas neturi jokių asociacijų su degtine, tai tipiškas įvaizdžio produktas, besiremiantis verslininko populiarumu Amerikoje. O degtinės vartojimas Rusijoje pagrįstas ne įvaizdžiu ar statusu, o ištisa filosofija, kurios niekada nesupras Amerikos gamintojas“.
Be kita ko, Milijonierių mugėje Maskvoje Trumpas susipažino su dar vienu „naudingu Amerikos rusu“ – išeiviu iš Baltarusijos Siarhejumi Kukutsu, geriau žinomu kaip Sergejus Milianas. Trumpas iškart pakvietė jį į žirgų lenktynes Majamyje. [...]
Milianas manė, kad Rusija ir JAV turi palaikyti glaudžius komercinius ryšius, padėjo Amerikos įmonėms, suinteresuotoms vystyti verslą Rusijoje. 2009 m. jo grupė kreipėsi į JAV Kongresą su prašymu „paremti politinius pokyčius, būtinus siekiant padaryti ekonominę aplinką sveikesnę“, ir suteikti Rusijai partnerės, palaikančios nuolatinius normalius prekybos ryšius su JAV, t. y. PNTR („Permanent Normal Trade Relations“), statusą.
Milianas manė, kad Rusija ir JAV turi palaikyti glaudžius komercinius ryšius, padėjo Amerikos įmonėms, suinteresuotoms vystyti verslą Rusijoje. 2009 m. jo grupė kreipėsi į JAV Kongresą su prašymu „paremti politinius pokyčius, būtinus siekiant padaryti ekonominę aplinką sveikesnę“, ir suteikti Rusijai partnerės, palaikančios nuolatinius normalius prekybos ryšius su JAV, t. y. PNTR („Permanent Normal Trade Relations“), statusą. Organizacijos interneto svetainėje buvo skelbiama, kad ji skatina amerikiečius bendradarbiauti su Rusijos vyriausybe, Rusijos regionų vadovybe, Rusijos konsulatais, Rusijos prekybos rūmais ir NVS šalių korporacijų vadovais.
Milianas padėjo Trumpui „ištirti Maskvos rinką“ ieškant potencialių investicijų į nekilnojamąjį turtą. „Vėliau, – pasakojo Milianas, – mes susitikome jo biure Niujorke, kur jis supažindino mane su savo dešiniąja ranka Michaelu Cohenu… Visi ryšiai vyko per jį. Vėliau su manimi pasirašė sutartį dėl vieno jų projekto Rusijoje ir NVS. Galima sakyti, tapau jų išskirtiniu brokeriu.“
Paskutinį kartą Milianas ir Trumpas kalbėjosi 2008 m., tačiau būtent Milianas tapo vienu iš šaltinių informacijos, sudariusios vadinamosios Trumpo dosjė, kuria remiantis pradėti tirti įtarimai dėl Trumpo ryšių su Rusija ir kompromituojančios informacijos, kurią turi Kremlius ir Federalinė saugumo tarnyba, pagrindą.
