Ištrauka iš laidos:
Kaip dainavo Sinatra, if I can make it there, I can make it anywhere. Todėl šiandien apie visų meno sričių lietuvius, žinomus ir gal nustebinsiančius, kurie prasimušė.
Pradėkime nuo muzikos – 18 milijardų dolerių vertės verslas, kurį krečia pokyčiai labiau nei STT Anykščių savivaldybę.
Mes turime istoriją, kaip Bixus apšildė Nirvana, kaip Mamontovas buvo virtęs Cloudmakeriu ir neįtikėtina, absoliučiai fricking neįtikėtina, kad į užsienį neprasimušė Juoda Orchidėja.
Pirmasis tikrai prasimušęs į užsienį Lietuvos atlikėjas – Marijus Adomaitis – Ten Walls, su savo Walking with Elephants, 2014–ais pasiekęs net 6–tą Jungtinės Karalystės topų vietą. 6 vieta neblogai, bet dar garsesnė Ten Wallso pirma vieta tarp homofobų su jo komentarais apie homoseksualus. Šio pasiekimo neatimsi. Youtube Pasivaikščiojimas su drambliams viršija 60 milijonų peržiūrų. Rimta. Visa tai padeginti vienu idiotišku komentaru – dar rimčiau.
Įspūdingai skamba dvidešimtmečio vilniečio didžėjaus Edvino Pechovskio – Dainoro sėkmė. Vieta tarp 100 pagrindinių praėjusių metų pasaulio hitų. Aukščiau už Eminemą ir Ed Sheeraną. Jo hitas In My Mind tapo auksiniu Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, platininiu Austrijoje. Pabuvojo pirmoje Čekijos, Suomijos, Švedijos topo vietoje. Beveik pusė milijardo perklausų vien Spotify, dar 400 milijonų peržiūrų Youtube.
Kol lietuviška populiarioji muzika dar bando save atrasti, aukštoji muzika ir jos atlikėjai pasaulyje važiuoja kaip lietuviai šiemet Dakare, atsispiria nuo kopos ir aukštyn. Daugelį metų Lietuvos vardą garsina ir aukščiausių įvertinimų susilaukia pianistė Mūza Rubackytė, violončelininkas – Davidas Geringas – koncertavę garsiausiose pasaulio filharmonijose.
Smuikininkė Dalia Stulgytė–Richter yra vieno geriausių Europos – Dresdeno filharmonijos orkestro koncertmeisterė.
Dar vienas mūsų šalies pasididžiavimas, Martynas Levickis yra tituluojamas turbūt geriausiai žinomų akordeonistų pasaulyje. Tik primenam, kad Martynas išgarsėjo, kai laimėjo Lietuvos talentus ir perėmė garbingą talento titulą iš kolegos klasikinės muzikos atlikėjo, to bičo kur groja dantimis.
Klasikinės muzikos aukso amžius. Niekam nebereikia pristatinėti ir žymiausių mūsų operos solisčių. Nomeda Kazlaus, Justina Grinytė, Violeta Urmana – nuolat laukiamos prestižiškiausiose salėse.
O mūsų diva Asmik Grigorian ką tik buvo nominuota Geriausios solistės kategorijoje Tarptautiniuose operos apdovanojimuose – operos pasaulio Oskaruose. Linkime jai ten sėkmės!
Ir, žinoma, super talentingi Lietuvos dirigentai. Robertas Šervenikas kviečiamas diriguoti Izraelio Cameratai, Sankt Peterburgo filharmonijai, Londono Karališkajai filharmonijai.
O paklausti apie dirigentę, ką atsakytumėt? Išgirstumėt tylą. Teisingai Mirga Gražinytė – Tyla. Mūsų superžvaigždė jau mirgėjo Los Andželo filharmonijoje, Zalcburgo valstybiniame teatre, o nuo 2016 metų yra britų „City of Birmingham Symphony Orchestra“ dirigentė.
Ji ne tik tapo pirmąja moterimi šio orkestro dirigente, bet tai padarė būdama vos 29 metų! Hamburgo operoje patirtį semia 22–iejų dirigentas Martynas Stakionis, o 26–erių marijampolietis Marius Reklaitis jau spėjo pakoncertuoti su karališkuoju filharmonijos orkestru Royal Albert Hall Londone.
Tik pastebėjimas, kad garsiausios Lietuvos dirigentės pavardė – Tyla. O geriausio tenisininko – Berankis, krepšinio rinktinės įžaidėju kadaise buvo Mažutis.
Keliaujam toliau. Literatūra. Prasimušti į pasaulį svajojame ir literatūroje. Rodom pirštais į Jo Nesbo ar Stygo Larsono multimilijoninius bestselerius ir sakom, va skandžiai gali, kuo mes prastesni.
O mes? Rašytojų turim – vo. Rimtai. Bet va žinomų užsienyje sunkiai. Stop – sako Lietuvos kultūros institutas. Viskas ne taip. Knygų vertimų skaičius auga – pernai finansuotas 41 vertimas, Undinę Radzevičiūtę šiemet skaitys latviai ir vokiečiai, Rimantą Kmitą – vokiečiai ir ukrainiečiai, Gavelį – anglai. Pasak kultūros valdininkų, dėl lietuvių autorių kone eilėse stovi lenkai, slovėnai, italai, bulgarai ir netgi albanai. Knygą versti – tai ne teisėtai išrinktą valdžią. Abu bandžiau. Knygą lengviau.
Didelis susidomėjimas, deramas pripažinimas, išskirtinis įvertinimas – mūsų kultūros pardavėjai negaili pagyrų užsienyje išleistoms knygoms.
„Laikykitės ten“ tada paklausė, o kokie šitų lietuviškų šedevrų, dėl kurių mušasi užsienio bibliofilai, tiražai. Islandų lyderiai renka apie milijoną, na, mūsiškiai bent kokius 400 tūkstančių turėtų išspausti.
Nurnurnur – sako Lietuvos kultūros institutas – nurnurnur. Ką, klausiam, neišgirdom, kokie tiražai? Nurnurnur, nežinom tiražų, nurnurnur.
Tai yra, finansuojam, bet nežinom, koks oficialus tiražas? Kiek išleidžia, kiek nuperka? Nežinom, nurnurnur. Kai pradėjom lašinti lydytą vašką ant krūtinės, tada išdavė, kad vidutinis tiražas gal kokie 2000, bet kiek nuperkama neaišku. Bet būna ir didesni, gal 4000, bet kiek nuperkama neaišku. Žodžiu, termino „bestselleris“ dalis „best“ netinka. „Selleris“ – irgi ne.
Verčiamiausias lietuvių autorius yra Tomas Venclova, daugiau kaip 20 kalbų, bet tiražai – nurnurnur, niekas nežino.
Žodžiu, apie bestselerius ir triumfą sunku kalbėti, kai yra sistema: valstybė paremia vertimą, leidykla išleidžia, visi užsideda pliusiukus, o po to jau kaip nors.
Bet vis dėlto sėkmės istorijų Lietuvos literatūroje yra. Pagrindinė turbūt skamba keisčiausiai – Nelly Jelly. Kas? Mes ją žinom kaip rašytojos Linos Žutautės sukurtą mielą personažę Kakę Makę, kuri jau seniai išlipo iš knygų puslapių ir tapo tarptautinės industrijos dalimi.
Milijonas parduotų knygų 15–oje rinkų, žaislai, maisto produktai, miuziklai. Kitais metais planuojamas 52 dalių TV serialas. Pirmyn, Kake Make, kaip tau pasisekė, kad vertėjai nepavertė tavęs Shitty Gritty.
Dar viena vaikiška knyga – Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitė „Laimė yra lapė“ ne tik tapo Metų knyga Lietuvoje, bet yra išversta į keliolika kalbų, o angliška jos versija laimėjo prestižinį Amerikos bibliotekų asociacijos apdovanojimą.
Žodžiu, jei norite prasimušti į užsienį, rašykit vaikams, jų kalba universali. Ir nenustebčiau, jeigu po 2019 metų pasaulines rinkas nušluotų Skvernelio jaunesniojo bestseleris „Kaip krykštauti prezidento rūmuose iki pažaliavimo“.