Ligita Šarkutė. Skiepytis negalima laukti: kur kablelį deda Lietuvos gyventojai?

Lietuvoje pamažu slūgstant antrajai koronaviruso pandemijos bangai ir vis labiau įsibėgėjant visuotinės vakcinacijos nuo COVID-19 programai įdomu pažvelgti, kokiu mastu Lietuvos gyventojai pritaria šiems skiepams ir kaip šiuo atžvilgiu atrodome lyginant su kitomis pasaulio šalimis.

Pagrindinė Europos vaistų reguliavimo tarnyba, Europos vaistų agentūra, gruodžio 21 d. patvirtino Pfizer/BioNTech, o po poros savaičių – Moderna vakcinas. Tikimasi, jog Oxfordo/AstraZeneca vakcina bus aprobuota visai netrukus.

Britų dienraštis The Guardian skelbia, kad COVID-19 vakcinų priimtinumas Europoje didėja – kai kuriose šalyse net dviženkliais skaičiais. Remiamasi Jungtinės Karalystės viešosios nuomonės tyrimų kompanijos YouGov atlikta analize – buvo lyginamos pirmųjų apklausų apie norą vakcinuotis, atliktų įvairiose šalyse, duomenys su naujausių prieinamų apklausų duomenimis, tad apklausų į tyrimą įtrauktose šalyse gali skirtis. YouGov teigimu, per du mėnesius gerokai padidėjo dalis žmonių, teigiančių, kad jie būtų linkę gauti skiepą.

Dviženkle procentine dalimi vakcinos priimtinumas pakilo net aštuoniose iš devynių į tyrimą įtrauktų Europos šalių – nuo 13 proc. pokytį pademonstravusiose Norvegijoje (šiuo metu pritarimas siekia 70 proc.) ir Danijoje (pritarimas siekia 80 proc.) iki net 21 proc. pokyčio Švedijoje (šiuo metu pritarimas siekia 66 proc.). Pastarojoje, labai tikėtina, žmonės yra pavargę nuo valdžios eksperimentų ir nori kuo greitesnių pandemijos suvaldymo ženklų.

Pritarimas gerokai padidėjo ir Jungtinėje Karalystėje, kur šiuo metu pritarimas siekia net 81 proc. ir yra didžiausias tarp visų kitų į tyrimą įtrauktų šalių, taip pat Suomijoje (pritarimas siekia 69 proc.), Italijoje (pritarimas siekia 71 proc.), Ispanijoje (pritarimas siekia 71 proc.) ir Prancūzijoje (pritarimas siekia 46 proc.).

Pastaroji šalis apskritai yra skeptiškiausia vakcinų atžvilgiu šalis Europoje, tačiau net ir joje palankiai vakcinavimo nuo COVID-19 atžvilgiu nusiteikusių gyventojų dalis reikšmingai išaugo, nors ir nėra tokia didelė, kaip kitur, nes, naujausiais duomenis, vakcinos priimtinumas tesiekia 46 proc. Tik Vokietijoje pritariančiųjų skiepams pokytis mažesnis, tačiau jis vis tiek fiksuotas ir siekia 8 proc., kur skiepams iš viso pritaria 59 proc. gyventojų.

Tačiau už Europos ribų COVID-19 vakcinos priimtinumas nuteikia toli gražu ne taip optimistiškai – šiose šalyse skiepijimui pritariančiųjų dalies augimas gerokai mažesnis, o kai kur fiksuotas net ir smukimas. Pvz., JAV, YouGov duomenimis, nuo liepos mėnesio, kai pritariančiųjų vakcinai buvo 51 proc., šis skaičius pakilo 9 proc. Nuo 42 proc. iki 51 proc. pakilo jis ir Saudo Arabijoje. Tačiau net 15 proc. palankiai į skiepą nuo Covid-19 žiūrinčiųjų sumažėjo Honkonge, 5 proc. – Filipinuose, ir po 4 proc. – Malaizijoje ir Tailande.

Tačiau už Europos ribų COVID-19 vakcinos priimtinumas nuteikia toli gražu ne taip optimistiškai – šiose šalyse skiepijimui pritariančiųjų dalies augimas žymiai mažesnis, o kai kur fiksuotas net ir smukimas.

Nors Lietuva į aukščiau aptartą YouGov tyrimą įtraukta nebuvo, tačiau palyginamosioms tendencijoms atskleisti galime pažvelgti 2020 m. gruodžio mėnesį Baltijos tyrimų atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenis.

Respondentams buvo užduotas klausimas, ar norėtų pasiskiepyti koronaviruso (COVID-19) vakcina, kai ji taptų prieinama. Lietuvos gyventojų atsakymas buvo daugiau nei aiškus – daugiau nei pusė, t.y. 59,6 proc., respondentų teigė, kad tikrai norėtų (23,1 proc.) arba greičiau norėtų nei nenorėtų (36,5 proc.) pasiskiepyti koronaviruso vakcina. Beveik ketvirtadalis, t.y. 23,3 proc., į vakcinaciją nuo COVID-19 žiūri nuosaikiai – jie greičiau nenorėtų skiepytis nei norėtų tai daryti, o 17,1 proc. teigė tikrai nenorintys skiepytis.

Skiepytis nuo COVID-19 labiau linkę vyresni nei 50-ies metų amžiaus gyventojai bei gyvenantieji kaimiškosiose teritorijose – norinčiųjų gauti vakciną nuo koronaviruso abiejose šiose grupėse buvo daugiau nei po pusę respondentų.

Baltijos tyrimų apklausoje respondentams buvo užduotas ir klausimas, ar jie pritartų, kad Lietuvoje profilaktiniai skiepai vaikams turėtų būti privalomi. Labai pritariančiųjų ir pritariančiųjų privalomiems vaikų skiepams buvo beveik identiška dalis, kaip ir linkusiųjų skiepyti nuo koronaviruso – 59,4 proc. turinčių nuomonę respondentų. Tad tam tikras bendras skepsis dėl skiepų, neabejotinai, veikia požiūrius ir į COVID-19 vakcinaciją.

Palyginę Lietuvoje atliktos apklausos duomenis su viešosios nuomonės tyrimų kompanijos IPSOS kartu su Pasaulio ekonomikos forumu gruodžio pabaigoje (šis laikotarpis artimas Lietuvoje vykdytai apklausai, todėl Lietuvos respondentų atsakymus korektiškiau lyginti su šiuo, o ne su straipsnio pradžioje aptartu YouGov tyrimu) 15-oje šalių atliktos apklausos, kurioje respondentams užduotas analogiškas klausimas, duomenimis, kurios pateikiamais kitų šalių duomenimis, matome, jog panaši dalis linkusių skiepytis nuo COVID-19, kaip ir Lietuvoje, yra Japonijoje (60 proc.), Italijoje ir Ispanijoje (po 62 proc.). Didžiausi COVID-19 vakcinos entuziastai yra kinai (80 proc.), brazilai (78 proc.), britai ir meksikiečiai (po 77 proc.), o skeptiškiausi jos atžvilgiu nusiteikę prancūzai (40 proc.) ir rusai (43 proc.).

Tarp priežasčių, kodėl vengiama COVID-19 skiepų, dažniausiai minimos tokios kaip šalutinis poveikis bei abejonės skiepo efektyvumu. Lyginant duomenis matome, kad Lietuva, nors vakcinos nuo COVID-19 norėtų daugiau nei pusė gyventojų, yra nuosaikesnių šalių grupėje, nes daugumoje minėtame tyrime dalyvavusių šalių skiepams pritaria daug didesnė dalis gyventojų.

Taigi, nors ir aiškiai žinome, kur dėti kablelį verdikte „skiepytis, negalima laukti“, tačiau erdvės didesniam ryžtui tikrai dar yra. Taip pat Respublikos Prezidento planui paskiepyti 70 proc. gyventojų iki vasaros dar reikia surasti papildomų motyvatorių, kurie įtikintų didesnę visuomenės dalį tokių skiepų nauda.

Antra vertus, koronaviruso susirgimų ir vakcinavimo tendencijos ir situacija nuolat kinta, todėl ir linkusiųjų skiepytis skaičiai taip pat itin greitai kinta – jau turime ir naujesnių tyrimų, pvz., tą patį jau aptartą YouGov, rodančių, kad norinčiųjų skaičius išaugo daugumoje Europos valstybių. Tikėtina, kad šiandien situacija yra dar kitokia, ir mes ne visada čia ir dabar spėjame užfiksuoti visą šią dinamiką.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2020 m. gruodžio 1-21 d. atliko „Baltijos tyrimai“ (apklausta 1050 respondentų). Tyrimą „Socialinė nelygybė ir jos rizikos pandemijos metu“ (Nr. S-COV-20-2) finansavo Lietuvos mokslo taryba.