Po vadinamojo „Superantradienio“ balsavimų keturiolikoje valstijų ryškėja, kad Demokratų partijoje yra du favoritai varžytis su Donaldu Trumpu. Prie kurį laiką lyderiavusio Bernie Sanderso prisijungė „ant bangos“ atsidūręs Bidenas.
Kas gi pasikeitė per šį trumpą laiką ir ką sužinojome po vakarykščio balsavimo?
- Pirma, nuo šeštadienio Bidenas, preliminariais duomenimis, laimėjo balsavimus bent dešimtyje valstijų. Savaitgalį jis pasiekė įspūdingą pergalę Pietų Karolinoje, kuri įkvėpė rinkėjų entuziazmą prieš antradienio balsavimą. Jame Bidenas pasirodė puikiai, nors pats į „Superantradienio“ valstijas investavo palyginti mažai. Pavyzdžiui, jis asmeniškai beveik į jas nekeliavo (pvz., Teksase, kuriame surinko daugiausiai balsų, apsilankė tik vieną kartą) ir neišleido ten daug pinigų reklamai (iš dalies todėl, kad pinigų neturėjo, nes kampanija buksavo).
Ypatingai džiugios Bidenui turėtų būti pergalės Minesotoje, Masačiusetse, kur to, apklausų duomenimis, nebuvo tikimasi, taip pat daug delegatų turinčiame Teksase. Be to, jis įrodė, kad turi afroamerikiečių rinkėjų prielankumą, kurio kiti kandidatai galėtų pavydėti: aštuoneri metai Baracko Obamos pašonėje ir aktyvi politinė veikla nenuėjo veltui.
- Antra, Bidenui vis lengviau sutelkti nuosaikius rinkėjus, kuriems Bernie Sanderso pasiūlymai apie esminę sveikatos sistemos – ir apskritai visos ekonomikos principų – reformą atrodo pernelyg radikalūs. Per pastarąsias dienas iš rinkimų kovos pasitraukė dėl panašaus į Bideno elektoratą kovoję Senatorė Amy Klobuchar, taip pat jaunasis Pete‘as Buttigiegas. Be to, abu jie išreiškė paramą viceprezidentui. Prie jų prisidėjo ir kiti Demokratų partijos lyderiai, o tai rodo, kad elitas jau išsirinko savo favoritą.
- Trečia, buksuoja Michaelas Bloombergas. Ilgametis Niujorko meras ir devintas turtingiausias planetos žmogus ant rinkimų biuletenių atsirado tik vakar, mat vėlai įsitraukė į rinkimų kovą. Visgi skyręs agitacijai daugiau nei 500 milijonų dolerių – keliolika kartų daugiau, nei oponentai – jis rezultatais pasigirti negali.
- Ketvirta, Sandersas net ir po šio vakaro gali išlikti delegatų dalybų lyderiu, mat triumfavo didžiausioje Kalifornijos valstijoje (galutinių skaičių ten teks palūkėti). Be to, per vasario mėnesį jis, daugiausiai mažomis sumomis, savo kampanijai surinko beveik 50 milijonų dolerių. Todėl iš kovos Senatorius tikrai nesitrauks.
Kita vertus, pagrindo nerimui taip pat gali kilti. Šis kandidatas yra aiškiai populiariausias jauniausiame rinkėjų segmente, ir pats nuolatos kalba apie tai, kad mobilizuoja tą elektorato dalį, kuri įprastai nebalsuota. Tokiu būdu, tikina Sandersas, jis nacionaliniuose rinkimuose įveiktų Trumpą. Visgi pastarieji skaičiai rodo, jog bėdų yra; pavyzdžiui, antradienį balsavime jauniausieji – 18–29 m. asmenys – sudarė tik aštuntadalį rinkėjų. Tokie kuklūs skaičiai kiek susilpnina argumentaciją apie naują politinį judėjimą.
- Penkta, kaip tą vertina pats Trumpas? JAV prezidentas aktyviai komentuoja Demokratų partijos rinkimus ir laukia būsimojo varžovo. Iš komentarų galima susidaryti įspūdį, jog Trumpas gina Sandersą, mat reguliariai kartoja, jog Demokratų partijos elitas nori Senatorių visais įmanomais būdais išstumti iš kovos. Kiek politiškai pagrįsta tokia prezidento parama?
Apklausos kol kas rodė, kad Trumpui būtų sudėtingiausia varžytis su Bidenu, kurio nuosaiki laikysena teoriškai leistų sutelkti platų elektoratą. Tuo metu Sandersui būtų sudėtingiau, mat nuosaikesnieji jį nebūtinai palaikys. Tad galbūt Trumpas gina oponentą, su kuriuo pats nori varžytis. Kita vertus, Sandersas sugeba „užvesti“ minias žmonių, o autentiškas entuziazmas buvo paties Trumpo raktas į pergalę. Ar tikrai Trumpas norėtų matyti tokį konkurentą?