Pavyzdžiui, jei trečiosios šalies bankas „X“ padeda įvykdyti pinigų pervedimo operaciją su sankcionuojama Rusijos įmone, bankas „X“ gali būti baudžiamas JAV. Kodėl tai turi potencialo? JAV sudaro 25 proc. pasaulio nominalaus bendrojo vidaus produkto (BVP) ir dominuoja finansų sistemoje. Be to, net jei bankui „X“ apsimoka dirbti su Kremliumi, pajamos iš šios veiklos, tikėtina, yra mažesnės, nei kiltų kaštai dėl sankcijų praradus prieigą prie Vakarų šalių rinkų. Tad vien signalas apie gresiančias sankcijas yra reikšmingas, nors ateityje neabejotinai reikės ir konkrečių pavyzdžių – t. y. nubaustų tokią veiklą vykdančių įmonių.
Be to, tai iš dalies perkels atsakomybę už sankcijų įgyvendinimą pačioms bendrovėms. Šiuo metu viena esminių problemų yra tai, kad valstybių įvestos sankcijos yra apeinamos. Antrinės sankcijos išplės ratą organizacijų, kurios bus įpareigotos tiesiogiai prisidėti prie sankcijų įgyvendinimo stebėsenos, antraip rizikuos baudomis. Kad tai nėra menkniekis, iliustruoja Kinijos bankų veiksmai; jau metų pradžioje pradėjus eiti antrinių sankcijų link, atsirado trikdžių. Kinijos eksportas į Rusiją 2024 m. kovą buvo 16 proc. mažesnis, nei prieš metus. Tai siejama su reikšmingai išaugusiu finansų sistemos veikėjų atsargumu.
