Tai buvo tarsi realybės šou, Rusijos gyventojams matomas tik per TV ekraną.
Karui persiritant į aštuntą mėnesį, pabėgti nuo realybės tapo nebeįmanoma. Motyvuota ir gerai ginkluota Ukrainos kariuomenė sparčiai atsiiminėja okupuotas teritorijas. Rusijos pusėje esančių samdinių nepakanka. Ką jau kalbėti apie pasiryžimo kautis skirtumą tarp savo namus beatodairiškai ginančių ukrainiečių ir ten neaiškioms užduotims pasiųstų pajėgų.
Nors karybos ekspertai jau seniai teigė, kad Rusijai trūksta karių ir reikalinga mobilizacija, Kremlius šį žingsnį atidėliojo. Tuo stebėtis neverta – juk tai kartu ir pripažinimas, jog pasiekti tikslų nepavyko. Karas atsirita tiesiai į šimtų tūkstančių Rusijos gyventojų namus.
Sprendimas aiškinamas neišvengiant kognityvinio disonanso: nors karas ir toliau nevadinamas karu, Putinas kalba apie egzistencinę grėsmę ir branduolinį ginklą; karo ministras Sergejus Šoigu tvirtina, kad ukrainiečių karių žuvo dešimt kartų daugiau nei rusų – bet tuo pačiu kažkodėl griebiasi šiaudo kviesdamas rezervistus.
Kol kas ketinama šaukti karinės patirties turinčius vyrus – iš viso apie 300 tūkst. Šoigu suskubo raminti, jog studentai gatvėse nebus gaudomi. Be to, jiems žadamos didesnės nei vidutinės Rusijoje algos. Tikėtina, jog neproporcingai didelė dalis pašauktųjų bus regionų, o ne didžiųjų miestų gyventojai, kurie ir skeptiškiausiai nusiteikę Putino atžvilgiu, ir turi didžiausią protestų potencialą.
Tačiau tai yra naujas etapas, kuriame peržengiamos anksčiau nubrėžtos raudonosios linijos. Anot eksperto Andrejaus Kolesnikovo, valdžia sulaužė „nerašytą susitarimą su visuomene: jūs nesikišate į turto savinimąsi ir elito kovas, o mes – į jūsų privatų gyvenimą“.
Neaišku, kokį rezultatą tai duos. Mobilizacija yra pakankamai sudėtinga ir brangi logistinė operacija. Kils klausimų apie pašauktų asmenų pasirengimo lygį, gebėjimą vykdyti bendrus veiksmus. Nežinia, ar pakaks ginkluotės ir amunicijos atsargų. Ką jau kalbėti apie išsemtą potencialą – naujai pašauktieji į karą vyks ne savo noru, o ten jau esantys negalės nutraukti pasirašytų sutarčių iki mobilizacijos pabaigos.
Kremlius tikisi, kad naujos pajėgos ir grasinimai pristabdys Ukrainos iniciatyvą bei padės išlaikyti status quo. Laimėtas laikas leistų persigrupuoti ir pratęsti atakas palankesnėmis sąlygomis. Kyjivas tą puikiai supranta ir neketina nusileisti, mat po trumpo atokvėpio agresoriaus veiksmai pasikartotų.
Tad tuo pačiu Putinas siunčia žinią, ką turėtų daryti Vakarai – būtina nuosekliai remti Ukrainą, antraip karo šmėkla niekur nedings.