Linas Kojala. Ukraina nori į NATO, bet...

Volodymyras Zelenskis pripažįsta, kad artimiausiu metu nepavyks išvaduoti visos okupuotos Ukrainos teritorijos. Ir yra pasirengęs politiniam procesui, jei tuo pačiu likusi Ukraina būtų priimta į NATO.

Toks žingsnis racionalus ir suprantamas. Jau bent metus ukrainiečiai užkulisiuose pripažįsta, kad išstumti okupantų ir atkurti 1991 metų sienų greitai nepavyks. Viena ar kita forma ši žinia nuskambėdavo ir viešai. Tiesa, atsargiai, baiminantis dalies Ukrainos gyventojų nepasitenkinimo ir kaltinimų prezidentui kapituliacija.

Juolab, jog teritorijos, kurias toliau kontroliuotų Kremlius, nebūtų pripažintos. Kitaip tariant, maždaug penktadalis Ukrainos esamomis sąlygomis įgytų panašų statusą, kaip Baltijos šalys sovietmečiu. JAV ir dalis kutų valstybių konstatavo faktą, kad Baltijos valstybės yra okupuotos ir valdomos Maskvos, bet nepripažino to teisėtumo.

Visgi prašymas garantuoti laisvos Ukrainos narystę NATO – sunkiai įgyvendinamas.

Visų pirma, su tuo, kad ir nebyliai, turėtų sutikti agresorius. Nes tektų kažkur brėžti ribą žemėlapyje tarp „NATO“ ir „ne NATO“ Ukrainos. Juk fronto linija kinta. Be to, Rusija yra paskelbusi dalį Ukrainos, kurios net nekontroliuoja, savo teritorija.