Liudas Dapkus. Kada rinkimus laimės Nelaisvės partija?

Arūnas Valinskas, kadaise moterų pataisos kolonijoje pristatęs neregėtą grožio konkursą, ko gero, ir pats nesuvokė, kokio gylio klodus užkabino „Mis Nelaisvė“. Ketinta parodyti, kad net ir už grotų atsidūręs asmuo išsaugo žmogiškumą, kad bausmę atliekančios moterys trokšta būti pastebėtos, įvertintos mylimos. Tai buvo graži misija. Pralenkęs laiką projektas.

Dabar Lietuva jau kitokia. Mažiau sunkių nusikaltimų. Nebėra ginkluotų gaujų. Kitokia ir policija. Net sovietinio raugo įkalinimo įstaigos mėgina keistis, tiesa neskubindamos reikalų. Laisvėjam. Nusikaltėliai ir prasižengėliai pas mus tik gauna antrą, trečią, o prireikus – ir ketvirtą gyvenimo šansą. Maža to, mūsų atlaidi visuomenė yra pasiryžusi patikėti jiems atsakingus postus – tegu tik dirba ir reguliuoja mūsų gyvenimus.

Prieš pažvelgdami į šį laisvos ir nepriklausomos Lietuvos antropologinį fenomeną nusikelkime į vieną kaimyninę valstybę. Daugelis lietuvių nenori su ja turėti nieko bendro. Vis dėlto, Rusijos pas mus yra gerokai daugiau, nei galbūt atrodo. Plačiai nuskambėjusi Kremliaus ir Vakarų vyriausybių kalinių apsikeitimo akcija turėjo vieną reikšmingą aspektą. Taip, Rusija triumfavo susigrąžinusi samdomus žudikus ir šnipus – tai buvo žinia, kad ateityje bus tęsiami išpuoliai prieš Vakarus. Ne mažiau svarbu yra kita: režimas atsikratė tiksinčios bombos – tų už grotų pūdomų sąžinės kalinių.