Liudas Dapkus. Kas ir kodėl trukdo Izraeliui nugalėti?

2023 metų rugsėjo 29-ąją įtakingo leidinio „The Atlantic“ konferencijoje kalbėjęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas iškilmingai paskelbė, kad Artimuosiuose Rytuose pagaliau pasiektas toks taikos ir stabilumo laikotarpis, kokio nėra buvę jau kelis dešimtmečius. Po aštuonių dienų „Hamas“ iš Gazos ruožo įsiveržė į Izraelio teritoriją ir surengė didžiausias skerdynes žydų valstybės istorijoje. Gerasis Jake’as tąsyk (nors nebe pirmąsyk) kalbėjo apie dalykus, kurių nesupranta. Šita jo „beprecedentės taikos regione“ iliuzija niekur neišnyko nei po teroro išpuolio, nei po kitų dramatiškų įvykių.

Iš kur tas aklumas? Kodėl galingiausia pasaulio valstybė, dešimtmečiais remianti Izraelį, elgiasi šitaip dviprasmiškai? Kaip čia yra, kad parama labiau primena ne draugo petį, o bailiai atkištą plaštaką su antrankiais: štai, imkit ir užsisekite. Tokia lyg ir pagalba, bet labiau tramdomieji marškiniai, kokius jie nuolat matuoja ir agresoriaus smaugiamai Ukrainai. Vis dėlto, ir Jeruzalė, ir Kyjivas, panašu, yra pasiryžę atsisakyti tų antrankių, o priešus doroti savarankiškai – kiek tai įmanoma.

Po Spalio 7-osios žudynių praėjusios 365 dienos pažangiam pasauliui atnešė ir blogų, ir geresnių žinių. Dar teberusenat kibucams pribloškė meilės žmogėdroms akcijos Vakaruose. Išryškėjo nuopuolio gelmės, į kurias save panardino ištisos vakariečių bendruomenės – visų pirma, jauni žmonės ir akademija.

Atidžiau pažvelgus į tai, kas vyksta JAV, Europos, kitų demokratiškų šalių universitetuose, paaiškėjo – kodėl. Kritinio mąstymo nepažįstančios jaunos smegenys tapo galingos psichologinės operacijos taikiniu. Žinoma, jaunystei visuomet buvo svarbu susirasti objektą, su kuriuo reikia kovoti. Šitaip save įprasminant ir prisijungiant į grupę, kurioje yra saugiau. Studentijai buvo sumaniai pakišta „už valstybę šventai kovojančių palestiniečių“ ir „kolonijinio monstro Izraelio“ idėja. Nebe paslaptis, kad daugybę mokslo institucijų ir kultūros organizacijų Vakaruose finansuoja (tiksliau, yra pigiai nusipirkę) Kataro ar Irano tarpininkų fondai, darosi aiški tų „gaivališkų“ protestų kilmė ir tikslai.