Štai tose kanalizacijose jie ir susirasdavo senovės slavų patarimų, tyrų išminties perlų, visokių liaudies receptų ir populiarių šamanų vardų. Dvi tokias istorijas neseniai papasakojo „Delfi“ šiurpokame tekste, labiau primenančiame Franzo Kafkos romano siužetą, o ne XXI amžiaus Lietuvos kriminalinius nutikimus. Iš pirmo žvilgsnio sunku patikėti, kad sukčiai iš nuotolio gali LR piliečių galvose taip sujaukti neuronus, kad jie ne tik atiduoda visas santaupas, bet dar ir prasiskolina klusniai vykdydami balso telefone instrukcijas. Mainais už tai gaudami teisę tapti klusniais aukojimo galvijais, vėl ir vėl dalyvauti žeminančiose apeigose.
Tai, kad atmatų duobe anapus civilizacijos tvoros pavirtusios valstybės vadovai praktikuoja juodąją magiją ir savo sprendimus derina su „dvasiniais mokytojais“ – senokai žinoma ir netgi savotiškai dėsninga. Jie kadaise buvo niekas, o dabar gali grasinti pasauliui sunaikinimu. Valdžia absoliuti, ištekliai neriboti. Jiems leidžiama viskas, o nedžiugina beveik niekas. Todėl belieka kruvinos pramogos: juodojo kraujo apeigos Tuvoje, egzotiški patarėjai iš Azijos, ritualiniai aukojimai. Galų gale – karas, kurio šitie žmogėdros irgi nepasisotina.
