Kartais nueinu pasiklausyti priešo. Vadinamieji Z kanalai turi daug skirtingų šaltinių, visi jie trokšta Ukrainos sunaikinimo ir revanšo ją remiantiems Vakarams. Grasinimai, pasitenkinimas dėl taikių gyventojų žūčių, pagyros Putinui – tas foninis dūzgimas nesikeičia nuo invazijos pradžios. Visi Kremlių bandę kritikuoti veikėjai – seniai supakuoti ir nukenksminti. Tačiau dabar kažkas pasikeitė, ne tik interneto kanaluose, bet ir svarbiausioje zombių dėžėje – propagandiniuose TV kanaluose. Dar niekada niekas šitaip tūžmingai nevanojo vadovybės (Putinas vis dar tabu) ir šitiek nesamprotavo apie pralaimėjimo galimybes bei metą „visa tai baigti“.
Vienas uolus režimo padlaižys, dar neseniai raginęs branduoline kuoka nušluoti „Kyjivo režimą“ ir visus, kurie mėgins jam padėti dabar jau svarsto, kad „tai nėra karas, o tik specialioji karinė operacija“, todėl šito reikalo laimėti apskritai neįmanoma: net ir pergalės operacijoje skelbti nebūtų kaip. Akivaizdu, nors ir neįtikėtina: ta mistine pergale jau abejoja net garsiausiai lojantys Kremliaus šunkaros.