Kuo daugiau žmonių tuo tiki, tuo labiau tikėtina, kad tai tiesa. Štai kodėl Tarpparlamentinis aljansas dėl Kinijos (IPAC) yra toks svarbus. Jis vienija 200 įstatymų leidėjų iš 20 asamblėjų (19 šalių ir Europos Parlamento) ir apnuogina Kinijos bauginimus bei su jais kovoja.
IPAC darbas keičia sprendimų priėmėjų politinius skaičiavimus. Kinijos režimas spaudžia Maroko valdžios institucijas išduoti jam uigūrų disidentą Idrisą Hasaną. IPAC paragino jas to nedaryti; nariai iškėlė šį klausimą savo įstatymų leidybos institucijose. Ekstradicija buvo atidėta. Kai žinai, kad turtingų ir galingų pasaulio šalių įstatymų leidėjai stebi tavo veiksmus, keliaklupsčiauti Kinijos komunistų partijai pasidaro šiek tiek sunkiau.
IPAC taip pat padeda parlamentarams spausti sprendimus priimančius asmenis jų šalyse, kad jie nuveiktų daugiau, ypač ginčydami Kinijos tabu tokiais klausimais kaip Taivanas. IPAC nariai Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete vadovavo balsavimui už Europos Sąjungos ryšių su šia demokratiškai valdoma sala stiprinimą.
Jie siūlo ES ir Taivano susitarimą dėl investicijų: Europos Parlamentas jau sustabdė ES susitarimą dėl investicijų su žemynine Kinija, protestuodamas prieš jos sankcijų politiką. Komitetas taip pat nubalsavo už ES misijos Taibėjuje pervadinimą „Europos Sąjungos biuru Taivane“.
Žemyninė Kinija dėl to įsiuto. Ji bet kokią ir bet kur atsirandančią užuominą, kad Taivanas yra šalis, laiko egzistencine grėsme savo legitimumui. Pasak Pekino, jis turi būti vadinamas „Kinijos Taibėjumi“ arba „Taivanu, Kinijos provincija“.
Nė vienas pažeidimas nėra per mažas. Leidinys „The Wall Street Journal“ praėjusią savaitę atskleidė, kaip partinė valstybė spaudė Pasaulio dviračių pramonės asociaciją, prancūzų gamtos draugiją, pavadintą „3 ežių asociacija“, ir vieną JAV Kolorado vidurinę mokyklą, blokuodama jų akreditacijas Jungtinių Tautų posėdžiuose, kol šios pašalins Kiniją įžeidžiančią formuluotę iš savo interneto svetainių.
Vėliausia IPAC kampanija yra skirta Lietuvai paremti. Tarpparlamentinis aljansas sekmadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame įstatymų leidėjai iš Japonijos, Naujosios Zelandijos, Australijos, Prancūzijos ir kitų šalių reiškia solidarumą su Lietuvos vyriausybe.
Lietuva supykdė Kiniją, pakvietusi Taivaną atidaryti atstovybę, kuri nebus pažymėta eufemistine „Taibėjaus“ etikete: jos pavadinime bus žodis „Taivanas“. Pekino režimas atšaukė konsultacijoms savo ambasadorių iš Vilniaus ir grasina ekonominėmis sankcijomis. Kinijos tikslas yra priversti Lietuvą jaustis izoliuota.
Kol kas tai neveikia. ES šalių ambasadoriai Pekine, išskyrus Vengrijos pasiuntinį, specialiai nusifotografavo su Vilniun išvykstančia Lietuvos diplomate Diana Mickevičiene. Be to, Lietuvos poziciją ypač aktyviai remia Jungtinės Valstijos.
Platesnė mintis čia yra ta, kad užsienio politika nėra vien vyriausybių kompetencija. Tai jau seniai galioja JAV, kur Senatas, ypač Užsienio reikalų komitetas, turi didžiulę galią ir įtaką.
Dabar kitų šalių parlamentarai jas vejasi. Britų Bendruomenių Rūmų Užsienio reikalų komitetas, vadovaujamas įtakingo buvusio karininko Tomo Tugendhato, piktinosi pareigūnais ir ministrais dėl tuščios, nekompetentingos Britanijos diplomatijos po „Brexito“. Praėjusiais metais 90 žmonių delegacija, vadovaujama Čekijos įstatymų leidėjų, su oficialiu vizitu lankėsi Taivane ir įspūdingai sulaužė žemyninės Kinijos oficialių politinių kontaktų tabu.
Kinijos partinė valstybė siekia kontroliuoti ne tik pašaliečių veiksmus, bet ir jų žodžius. Kai tai suveikia, tai būna šiurpinančiai efektyvu. Jei negali nė aptarti kitokios politikos, negalėsi jos ir įgyvendinti. Tačiau šis hegemoniškas požiūris taip pat yra pažeidžiamas nepaklusnumo, kaip IPAC nariai labai veiksmingai demonstruoja.