Tačiau mes nesame bejėgiai. Pirmiausia, galime pamėginti nustatyti kaltininkus. Kinijos režimas turi nuosavą sekimo technologiją su didelėmis duomenų bazėmis, ištobulintais algoritmais ir visur esančiomis kameromis. Tačiau „Bellingcat“ tyrėjai parodė, kad bet kuris kompiuterį turintis aštraus proto žmogus gali padaryti kažką panašaus vien rinkdamas ir analizuodamas viešai prieinamą informaciją.
Maskvos valdžia to bijo: policijos viršininkai įsakė savo pareigūnams iš socialinių tinklų ištrinti visas savo asmenines nuotraukas. Per naujausius protestus kai kurie policininkai buvo užsidengę veidus balaklavomis ir nusisegę nuo savo grėsmingų „Žvaigždžių karų“ uniformų visus identifikacinius ženklelius.
Tačiau yra pakankamai smurto nuotraukų iš ankstesnių protestų, o karštą vasaros dieną Maskvos policininkai kai kada gali nusiimti šalmus. Protestuotojai taip pat gali pamėginti išsiaiškinti pareigūnų, kurie juos apklausia ir grasina jiems, vardus – ypač tų, kurie grasina nukapoti pirštus sulaikytiesiems, atsisakantiems duoti pirštų atspaudus. Yra pakankamai medžiagos iš Honkongo, kur matomi baltai apsirengę gangsteriai su lazdomis, regis, prisiimantys vis didesnį vaidmenį valdžios planuose numalšinti ten vykstančius prodemokratinius protestus.
Paprasčiausiai susieti keletą vardų ir veidų jau yra pradžia. Šiek tiek „įvardijimo ir sugėdijimo“ atima iš engėjų visiško nebaudžiamumo jausmą. Įžiebti jų galvose bent menkiausią abejonę dėl ilgalaikių jų veiksmų pasekmių yra geriau nei nieko.
Tada galime surasti ir nubausti jų vadovus. Banditai Maskvos gatvėse gal ir slepia savo tapatybę, bet mes vis tiek žinome, kas yra atsakingas už miesto saugumą, ir atsakinguosius pareigūnus Vidaus reikalų ministerijoje bei kitose valstybinėse įstaigose.
Jis – ne vienintelis asmuo, kuris mums turėtų būti įdomus. Turėtume paprašyti savo vyriausybių liepti žvalgybos agentūroms parengti ir paskelbti išsamias diagramas, kurios parodytų, kas valdžios struktūrose yra atsakingas už smurto prieš protestuotojus užsakymą, kas yra tie prokurorai, kurie pareiškia jiems fiktyvius kaltinimus, kas yra teisėjai, teisiantys juos remdamiesi suklastotais įrodymais, ir kas yra kalintojai, engiantys savo kalinius.
Visiems tiems žmonėms, kai bus nustatytos jų tapatybės, galima paskelbti sankcijas. Ar jie turi turto Vakaruose? Galbūt banko sąskaitą Austrijoje arba vilą Ispanijoje? Šį turtą galima įšaldyti. Britanijoje turime naują įrankį, pavadintą „Nepagrįsto turto orderiu“, kuris gali būti pritaikytas žmonėms, turintiems turto, kurio jie negalėtų sau leisti iš savo oficialių atlyginimų.
Net jei jie ir neturi tokio turto, tie pareigūnai (ir jų artimieji) veikiausiai laisvalaikiu keliauja. Sunku tarnauti kleptokratijai – ir jiems reikia pailsėti.
Galime visam laikui priversti juos persvarstyti savo atostogų planus. Broliška Baltarusija jų lauks, bet draudimas gauti vizą užkirs jiems kelią ateityje lankytis Europos Sąjungos, Šiaurės Amerikos šalyse ir jų sąjungininkėse. Be to, tie žmonės gali pastebėti, kad užsienyje nebeveikia jų kreditinės kortelės.
Galime būti tinginiai, bet nesame bejėgiai.