Pirma, turės augti gynybos biudžetai. Geriausiu atveju, Donaldas Trumpas bus sužavėtas didėjančiu Europos indėliu į NATO ir sutiks pratęsti karinę JAV apsaugą. Blogiausiu atveju, jis nuspręs, kad išlaidos ir rizika ginant Europą vis dar nėra vienodo lygio. Tai nereikš oficialios NATO pabaigos. Tačiau be vyriausiojo vado noro įsitraukti į karą Europos sąjungininkų vardu Atlanto chartijos 5-ojo straipsnio nuostata dėl kolektyvinės gynybos pradeda nieko nebereikšti.
Tokiu atveju Europa gynybai turės skirti dar daugiau lėšų. Ne 2 proc. bendrojo vidaus produkto, kurie yra oficiali žyma, ar 3–4 proc., kuriuos dabar skiria tokios pafrontės valstybės, kaip Lenkija, bet 5 proc. ir daugiau. Šiomis lėšomis reikės užpildyti didžiules logistikos, žvalgymo, aukštųjų technologijų ginkluotės ir kitų pajėgumų, kuriais dešimtmečiais aprūpino amerikiečiai, spragas.