Lukas Kornelijus Vaičiakas. Grąžinkime skolą įteisindami partnerystę

Žmogaus teisių prasme Lietuva yra XX ir XXI amžių sandūroje. Vienas iš klausimų, kuris mus bloškia atgal – partnerystės instituto nebuvimas. Neužtikrintos žmogaus teisės neatliepia dalies lietuvių interesų, nors jie, kaip ir kiekvienas iš mūsų, atlieka tokias pat pareigas Tėvynei. Ši problema taip pat menkina Lietuvos įvaizdį tarptautiniu mastu.

Keiksmažodis „partnerystė“

Pirmiausia, kaip sako klasikai, išsiaiškinkime, kas slypi po nemažą dalį lietuvių gąsdinančia „partnerystės“ sąvoka. Civilinė arba registruota partnerystė – tai teisinis statusas, kai du kartu gyvenantys žmonės (nesvarbu, kokių lyčių) savo sąjungą užregistruoja atitinkamoje savo gyvenamosios šalies institucijoje bei įgyja teisę į įstatymais paremtą jų interesų atstovavimą ir gynimą.

Partnerystė gali būti ir neregistruota, bet tokiu atveju asmenys teisinę apsaugą įgis tik tokiu atveju, jei įrodys, kad tarp partnerių egzistavo faktiniai šeimos santykiai tam tikrą įstatyme numatytą laiko tarpą.

Civilinė partnerystė į santuoką yra panaši turinio prasme, nes yra sukuriami šeimos teisiniai santykiai. 2011 m. Konstitucinio Teismo (KT) nutarime pabrėžiama, kad šeimos sąvoka, įtvirtinta 2008 m. Seimo nutarime „Dėl valstybinės šeimos koncepcijos patvirtinimo“, yra daug platesnė nei savanoriškas vyro ir moters santuokinis pasižadėjimas.

Šiuo precedentu yra remiamasi ir 2019 m. KT nutarime. Remiantis KT išaiškinimu, civilinė santuoka tarp moters ir vyro nėra vienintelė galima šeimos forma. Kitaip tariant, santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.

Esame ES gale

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse dar 2002 m. buvo nurodyta, kad reikia atskiro įstatymo, kuris reglamentuotų partnerystės įregistravimo tvarką, bet tai nepadaryta iki šiol. Atskiro įstatymo nebuvimas pažeidžia lygybės ir lygiateisiškumo principus, užkerta kelią laisvu noru ir laisva valia pasirinkti santykių įtvirtinimą, neužtikrina asmenų lygybės bei stabilumo tiek socialine, tiek finansine prasme.

Iš Europos Sąjungos (ES) šalių įstatymuose registruota partnerystė nenumatyta tik Bulgarijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Lietuvoje. Nesusituokusių, bet kartu gyvenančių asmenų teisės nėra įstatymiškai reglamentuojamos ir atstovaujamos, jie patiria nelygybės apraiškas ir kitus sunkumus kasdieniame gyvenime.

Tokioms poroms nelygiavertiškai taikomos socialinės garantijos: vieno iš sąjungoje gyvenančių asmenų ligos ar mirties atveju, jeigu jis yra apdraustas, kitas asmuo negali pasinaudoti jo draudimo fondu, gauti našlystės pensijos, įvykus nelaimingam įvykiui, kitas asmuo nėra apie jį informuojamas ir t. t.

Partnerystės institutas svarbus visoms poroms

Partnerystės institutas yra svarbus vyro ir moters sąjungai įtvirtinti, bet tai reikšmingai prisidėtų ir prie vienalyčių porų padėties gerinimo. Tarptautiniu lygmeniu įtvirtintose deklaracijose ir dokumentuose yra nurodoma, kad asmuo negali būti diskriminuojamas dėl bet kokio jo statuso, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, kurį Lietuva ratifikavo dar 1991 m., įtvirtina, jog nacionaliniai teisės aktai prieš homoseksualumą yra žmogaus teisių pažeidimas.

2004 m. Lietuvai prisijungus prie ES, įsipareigojome vykdyti bei pritarti ES teisės aktams, o jie dar XX a. pripažino, kad diskriminacija orientacijos atžvilgiu yra neteisėta.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) taip pat yra ne kartą pasisakęs apie tos pačios lyties asmenų teisinių santykių įteisinimą.

EŽTT byloje Affaire Chapin et Charpentier v. France konstatavo, kad Prancūzija, neleisdama tos pačios lyties asmenims įregistruoti santuokos, pažeidė jų teisę į santuokos sudarymą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnius.

Šioje byloje teismas dar kartą patvirtino, kad jei egzistuoja šeimos gyvenimas pagal žmonių susitarimą, valstybės turi pareigą jiems suteikti teisinę apsaugą.

Diskutuojant apie partnerystės institutą, galima išgirsti ir alternatyvų pasiūlymą – reglamentuoti susitarimą dėl bendro gyvenimo, kuris šeimos santykių nesukurtų, bet spręstų kartu gyvenančių asmenų praktines problemas.

Susitarimas dėl bendro gyvenimo veikia kaip verslo elementas, kuris tikrai negali reglamentuoti šeimos teisinių santykių.

Ar santuokos nesudarę vyras ir moteris, ar kartu daug metų gyvenanti homoseksualių asmenų pora negali būti laikoma šeima ir jų santykius reikėtų reglamentuoti tik kaip verslą? Valstybė privalo gerbti visas šeimas. Šeimas, kaip šeimas, o ne verslo subjektus, nepriklausomai nuo jų santykių įteisinimo formos.

Partnerystė kuria, o ne griauna

Galima išgirsti argumentą, kad partnerystės institutas kelią grėsmę tradicinei santuokai. Ar tikrai būtų kokia nors įtaka santuokai? Žinoma, ne. Partnerystės institutas tiesiog leistų išspręsti minėtas praktines problemas tarp kartu gyvenančių, bet santuokos nesudariusių asmenų. Tradicinė santuoka tarp vyro ir moters ir toliau išliks kaip viena pagrindinių šeimos egzistavimo formų.

Tą galima patvirtinti ir Estijos pavyzdžiu, kai 2014 m. buvo įteisinta galimybė sudaryti civilinę partnerystę tiek skirtingoms, tiek tos pačios lyties asmenų poroms. Per 7 metus santuokų skaičius Estijoje beveik nepakito.

Partnerystės įstatymas galėtų tapti vienu iš žingsnių modernios, tolerantiškos, verslios ir ekonomiškai stiprios valstybės įvaizdžio kūrimo ir realizavimo link, nes, ekonomistų teigimu, nepakankamas žmogaus teisių užtikrinimas dažnai sudaro sąlygas mažėjančiam valstybės ekonominiam potencialui.

Asmuo nesijaučia saugiai ir užtikrintai tiek savo darbo, tiek gyvenamojoje aplinkoje, dėl to mažėja jo darbingumas, gaunamas mažesnis uždarbis, ekonomika nėra stimuliuojama pritraukiant daugiau užsienio studentų bei tarptautinių įmonių, deklaruojančių nepritarimą homofobijai ir visų tipų diskriminacijai.

Taigi, civilinės partnerystės įteisinimas pagerintų piliečių gyvenimo kokybę ir būtų naudingas ekonomiškai. Įstatymo priėmimas niekam nepakenktų, o gyvenimą galėtų pagerinti tūkstančiams Lietuvos piliečių – tokių, kaip kiekvienas iš mūsų.

Konstitucija nurodo, kad visi piliečiai yra lygūs. Kiekvienas iš mūsų mokame mokesčius, pašaukti tarnauti kariuomenėje – tarnaujame bei įgyvendiname visas kitas mums iš Konstitucijos kylančias pareigas, tačiau pradėjus kalbėti apie teises ir galimybes – žmonių lygybė dingsta. Negalime reikalauti pareigų nesuteikę teisių. Atėjo laikas grąžinti skolą ir įteisinti partnerystę.