M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Kas užims socialdemokratų vietą?

Apžvalgininkas Rimvydas Valatka su žemėmis sumaišė Gintauto Palucko socialdemokratų atnaujinimo idėją ir pareiškė, kad socialdemokratai yra nereikalinga ir atgyvenusi politinė jėga kaip tokia. Kairiosios partijos Lietuvai niekada ir nereikėjo, rašo R. Valatka.

Sunku dabar būtų pamatuoti, kas yra tikresnis socialdemokratas – Gintautas Paluckas ar Irena Šiaulienė, ir akivaizdu, kad socialdemokratai save įsivarė į tokį kampą, kad neaišku, kaip iš jo išeiti sveikiems. Partijos krizėje nugalėtojų neliko, nes beatodairiškai siekęs, kaip pats sako, partijos atsinaujinimo ir išėjimo iš koalicijos, LSDP lyderis G. Paluckas gavo maištą ir visišką socdemišką šizofreniją – du neaiškius socdemų darinius Seime, pozicijoje ir opozicijoje.

Politologai jau seniai sunerimę, kad Lietuvoje nėra nei kairiųjų, nei dešiniųjų partijų, o tik „catch-all“ tipo partijos. Socdemai vis būdavo, ir, beje, pelnytai kaltinami tuo, kad yra stambiojo kapitalo, o ne kairioji partija. Žvelgiant į, atrodo, tyčia pasyvią 2012-2016 m. kadenciją ir tokius reiškinius kaip Vijūnėlės dvaras, „Lietuvos geležinkelių“, Mindaugo Basčio, Artūro Skardžiaus ir kitų skandalų viražus, socialdemokratai atrodo labiau panašūs į verslo projektą nei partiją.

Šiuo atveju, atsakant į R. Valatkos mintis, klausimas yra ne tas, ar G. Palucko atnešta vėliava bus raudonesnė ir labiau socialdemokratinė, o tas, kad poreikis kairiajai partijai Lietuvoje akivaizdžiai yra, o LSDP to lūkesčio nepatenkina. Dažnai butaforinis kairumas, aktualus tik prieš rinkimus, ir pasyvumas lėmė tai, kad beveik tris iš eilės kadencijas smurksoję valdžioje socdemai nusirito iki to, kad savo rinkėjus atidavė „valstiečiams“ tiesiai į rankas. O prieš tai ilgam atvedė į Seimą tokių populistų kaip Darbo partija.

Tikrosios kairiosios politikos nebuvimas, reformų vengimas didele dalimi lėmė, kad šalis dabar susiduria su milžiniškomis problemomis, kurių išspręsti taip paprastai nepavyks.

30,1 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba ir tai buvo vienas didesnių rodiklių Europoje, rodo pirmadienį paskelbti statistikos tarnybos Eurostatas duomenys. Palyginti su 2008-aisiais, pernai jų dalis padidėjo 1,8 punkto. Pagal šį rodiklį esame Europos uodegoje – santykinai daugiau tokių žmonių buvo tik Bulgarijoje (40,4 proc.), Rumunijoje (38,8 proc.) ir Graikijoje (35,6 proc.).

Tai viena iš priežasčių, lemianti didžiulę emigraciją, kuri palieka tuštėjančią Lietuvą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, kurios šalį kamuoja jau dabar ir kurios tik aštrės.

Prastą gyventojų nusiteikimą rodo ir naujausi tyrimai: devyni iš dešimties lietuvių kainų didėjimą junta labiau nei pajamų augimą, nors bent jau statistiškai vidutinis darbo užmokesčio augimas yra spartesnis už infliacijos tempus. Šiuos rezultatus ekonomistas Gitanas Nausėda vadina unikaliais. „Turbūt pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį yra toks pasibaisėtinas išsiskyrimas tarp oficialių rodiklių ir tos įsivaizduojamos infliacijos“.

Žinoma, būtų neteisinga LSDP kaltinti dėl visų Lietuvos bėdų, bet ar ne kairioji partija pirmiausia turėtų rūpintis teisingu gėrybių padalijimu, socialiniu solidarumu, skurdo ir pajamų atotrūkio, regioninės atskirties mažinimu?.. Ir ar ne su tokiais ekonominiais pažadais, sumaniai išsirankioję juos iš kairiųjų darbotvarkės ir pasilypėję ant liberaliojo Darbo kodekso kritikos nugalėjo „valstiečiai“?

Ar ne su tokiais ekonominiais pažadais, sumaniai išsirankioję juos iš kairiųjų darbotvarkės ir pasilypėję ant liberaliojo Darbo kodekso kritikos nugalėjo „valstiečiai“?

„Tikri ar netikri socialdemokratai, Vinkus tai ar Paluckas su Blinkevičiūte, vis tiek jų galvose tas pats velnias: ateiti, atimti iš tų, kurie dirba daugiau, išmaniau, ir čia pat pasidalyt. Negalvojant, kad tas daugiau ir išmaniau dirbantis rytoj gali jau dirbti Londone, Melburne ar kitur. (...) Nejau baigiantis XXI a. 2-ajam dešimtmečiui, kai Suomijoje kiekvienam žmogui šiaip sau duoda po 500 eurų, o daugelyje naftingų šalių nėra gyventojų pajamų mokesčio, esate įsitikinę, kad Lietuvai vis dar reikia „tikros“, „teisingai“ gėrybes dalijančios Socialdemokratų partijos?“, – socialdemokratijos sąvoką redukuoja R. Valatka, tą patį vakarą gavęs moksliškai argumentuotą atsakymą iš VU TSPMI docento Liutauro Gudžinsko.

Jis rašo apie tai, kad Didžiojoje Britanijoje M. Thatcher įvykdytos privatizacijos ir liberalizacijos reformos yra juokingo masto lyginant su tuo, ko ėmėsi Lietuva ir kitos pokomunistinės šalys prieš 27 metus, ir pateikia pozityvių socialdemokratinio valdymo pavyzdžių – Šiaurės šalis. „Tai geriausias pavyzdys, paliudijantis, kad yra įmanoma suderinti ekonominį konkurencingumą ir socialinį solidarumą, ir tam geriausiai tinkanti būtent socialdemokratinė politinė darbotvarkė“, – sako jis.

Jei kairieji Lietuvoje būtų laikęsi kairiosios darbotvarkės, ko gero, būtų amortizuoti tokie reiškiniai, kaip prekybos centrų įsigalėjimas miestų centruose, grubiai išstumiant iš ten smulkiuosius prekybininkus. Nors prekybos centrų atsiradimas pats savaime nėra blogis, jis Lietuvoje vyko buldozeriu, verslą paremiant tiek dešiniesiems, tiek kairiesiems.

Anot Nepriklausomybės Akto signataro ekonomisto Kęstučio Glavecko, tikrai buvo padaryta rimtų klaidų.

„Tačiau blogiausia, kad jos kartodavosi: ignoruojant rinką, socialinius klausimus, iš darbo jėgos siekiant daugiau paimti, bet mažiau mokėti, ir panašiai. Tai dalykai, kurių nereikėjo, o jie stengėsi daryti, kol tušti darbuotojų pilvai nepradėjo urgzti“.

O kai pilvai pradėjo urgzti, darbuotojai susirinko daiktus ir patraukė į Didžiąją Britaniją, Norvegiją, Ispaniją. Dauguma jų negrįžta iki šiol, ir nė viena Vyriausybė, taip pat ir „valstiečiai“, nepristatė jokios vizijos, kaip sustabdyti išvykstančiuosius.

„Tokios partijos seniai niekam ir niekur nereikia. Pasaulis keičiasi. Jis smarkiai pasikeitė nuo XX a. 6-ojo ir 7-ojo dešimtmečių, kai dauguma žmonių duonai užsidirbdavo sunkiu fiziniu darbu“, – rašo R. Valatka.

Taip, pasaulis tikrai keičiasi, ir tie pokyčiai bus drastiški. Ekspertai kalba apie neišvengiamą ketvirtąją pramonės revoliuciją, kuri atneš milžiniškų pokyčių. Paprastai kalbant, darbuotojus jau dabar keičia technologijos ir robotai.

„Jei manote, kad pirmoji pramonės revoliucija sukūrė marksizmą, tai ketvirtoji turės šimtą kartų didesnių pasekmių. Ji sukurs tokią klasių visuomenę, kokios nematėme mažiausiai šimtą metų“, – sako buvęs Suomijos premjeras Alexanderis Stubbas. Anot jo, politikai vis dar nesupranta, kokį poveikį ketvirtoji pramonės revoliucija turės tiek žmonijai, tiek visuomenei.

Lietuvoje kol kas sprendžiame kitas problemas, ir „tikra“ ar „netikra“, bet kairioji partija – labai reikalinga atsvara Lietuvos demokratijai. Atrodo, tai suprato ir LSDP apačios. Ar G. Palucko planas padaryti socialdemokratus tikresnius pavyks, pamatysime per partijos pirmininko ir Seimo rinkimus. Ir jei pastaroji politinė melodrama socialdemokratus palaidos, jų vietą su kairiąja darbotvarke užims kiti.