M. Jurkynas. Nepaisant Rusijos agresijos – viskas Lietuvoje į gera

Į šiuos besibaigiančius metus, patirtis, net patį gyvenimą galima žvelgti kaip į iki pusės vandeniu pripildytą stiklinę. Optimistai matys pusę pilno, pesimistai – pusę tuščio indo. Metuose buvo ir gerų, ir mažiau gerų politinių, ekonominių bei socialinių nutikimų. Be to, kairieji kai kuriuos dalykus vertins kitaip nei dešinieji – politinių vertinimų neišvengsime. Mano nuomone, 2014 metai rodo, jog Lietuvos žmonės turėjo galimybių jaustis šiek tiek geriau – ir tai ne dėl centu kitu mažesnių elektros kainų. Praeinančius metus galime vertinti pagal užsienio vidaus ir užsienio įvykius.

Išorės pasaulyje metų įvykis – revanšistinės Rusijos auganti agresija, nepaskelbtas bei hibridinis karas prieš Ukrainą ir jos dalies, Krymo okupacija ir aneksija, pažeidžianti tarptautinę teisę bei sutartis tarp valstybių. Tai tarsi pabudino dar nostalgiškai ar naiviai Rusiją vertinusią dalį Lietuvos visuomenės, padidino jos sutelktį ir paskatino realistiškus Rusijos vertinimus. Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos dezinformacinis karas prieš Lietuvos visuomenę yra vis labiau išlukštenamas. Per metus sutikau ne vieną žmogų, kuris nustojo žiūrėti ne tik Maskvos isteriškus karo propagandos kanalus bet ir populiarias laidas ir filmus. Matyt, minčių kyla įvairių – lūžis įvyko ar bent jau tebesitęsia. 

Politinės partijos rado valios pasirašyti susitarimą dėl saugumo ir užsienio politikos bei numatė didėsiančias išlaidas krašto apsaugos finansavimui. Prezidentė nevyniojo žodžių į vatą ir pasakė, kad „karalius yra nuogas“, t.y. Rusija turi teroristinės valstybės požymių. Kaip pastebėjo apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas, mažos valstybės tarptautinėje kartais turi drąsos viešai pasakyti tai, ką didžiosios tik galvoja – Lietuva aktyviai įsitraukė į Ukrainos gynimo, regioninio saugumo ir kitas diskusijas, būdama nenuolatine JTO Saugumo Tarybos nare. Ukrainiečiams kaunantis už savo ir mūsų laisvę, NATO padidino pajėgas mūsų regione Šiaurės Europoje ir Lenkijoje. Taigi, Lietuvos saugumas pastiprintas.

Šalies vidaus gyvenime svarbiausi įvykiai susiję su finansais ir energetiniu saugumu. Euro įvedimas nuo 2015 2015 m. sausio 1 d. liudija, jog valstybė gali atsakingai tvarkyti viešuosius finansus ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus. Estijai įvedant eurą tuometinis tos šalies premjeras Andrus Ansip teigė: „euras – tai daugiau šalies saugumo klausimas“. 2014 m. gruodžio mėnesį, pasak Eurobarometro, eurą Lietuvoje remia 63 procentai gyventojų – pernai šis skaičius siekė 41 proc. Be abejonės, Rusijos veiksmai padidino ir lietuvių meilę eurui. 

Suskystintų gamtinių dujų terminalas – proveržis energetiniame saugume. Iš esmės, pirmą kartą po valstybingumo atkūrimo nesame priklausomi nuo „Gazprom“ bambagyslės ir galime, reikalui esant, padėti apsirūpinti dujomis kaimyninėms valstybėms. Ekonomika Lietuvoje paaugo. „Eurostat“ duomenys šių metų gruodį rodo, kad pagal BVP žmogui, pritaikant perkamąją galią (19 400 eurų) pralenkėme Graikiją (19 300 eurų). „Heritage Foundation“ bei „World Economic Forum“ pastebėjo, kad Lietuvos ekonominės laisvės bei konkurencingumo indeksai paaugo per metus.

Pirmą kartą po valstybingumo atkūrimo nesame priklausomi nuo „Gazprom“ bambagyslės ir galime, reikalui esant, padėti apsirūpinti dujomis kaimyninėms valstybėms. Ekonomika Lietuvoje paaugo.

Mindaugas Jurkynas

Politikoje vyriausybė išsilaiko stabiliai, nes net ir po Lenkų rinkimų akcijos išmetimo iš valdančios koalicijos, skaičiai valdantiesiems yra palankūs – Socialdemokratai, Darbo partija ir Tvarka ir Teisingumas kontroliuoja parlamento daugumą ir nepanašu, kad ją kas galėtų pakeisti. 2014 m. įvyko pora rinkimų ir vienas referendumas, kurie naujų vėjų į politiką neįnešė. Prezidento rinkimai buvo gana nuobodūs, nes jų baigtis buvo pakankamai aiški, net jiems neprasidėjus, o rinkimai į Europos parlamentą didelių siurprizų, išskyrus socialdemokratų lūkesčių fiasco ir konservatorių matematinę pirmą vietą, nepateikė. Politinė branda visuomenėje truputį paaugo: rinkiniminis aktyvumas rinkimuose padidėjo, o prarastų balsų, atiduodamų už neišrenkamas partijas, skaičius nukrito. Referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo parodė, kad racionalaus politinio proto tarp Lietuvos žmonių yra daugiau nei pakankamai. 

Šiais metais nutarta padidinti demokratijos galimybes žmonėms: jau 2015 m. kovo mėn. savivaldybių tarybų merai bus renkamai tiesiogiai. Lieka neaišku, kaip klostysis savivaldybės gyvenimas, kai žmonių tiesiogiai išrinktas meras bei tarybos dauguma bus skirtingose politinėse stovyklose, tačiau rinkėjo balsas tampa svaresniu. Tyrimai rodo, kad atsiranda vos daugiau optimizmo dėl korupcijos mažėjimo ir pilietinės galios. 

Kita vertus, mažas pasitikėjimas valstybės institucijomis, išskyrus ugniagesius, socialinė atskirtis, trypčiojimas dėl atominės elektrinės ar neišspręsti lenkų kilmės Lietuvos piliečių ortografiniai klausimai yra daugiau nei tik deguto šaukštas Lietuvos optimistinėje raidoje. Nebūtina būti orakulu, nes pakankamai visiems aišku, kad kitais metais Rusijos elgesys ir jos besitraukiantis ūkis veiks ir mūsų šalies politiką bei ekonomiką. Iš kitos pusės, savivaldybių tarybų rinkimai, elektros tiltų į Švediją ir Lenkiją užbaigimas ir, tikėtina, mažėjančios energetinių šaltinių kainos, taps kitų metų aptarimo temomis. 

Geros kloties geros valios žmonėms 2015 metais!