Kai daugelyje Vakarų šalių stebime kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų populizmo augimą, Lietuva išlieka liberalios demokratijos bastionu – ryškiu vilties švyturiu tiems, kurie tęsia drąsią kovą už laisvę, ir įrodymu, ko galima pasiekti drąsa ir įsitikinimais.
1991-ųjų sausį Lietuva, drąsiai peržengusi sovietinio kolonializmo ribas, nutiesė kelią demokratinei pertvarkai, kuri įkvėpė milijonus žmonių visoje Rytų Europoje. Vytautas Landsbergis ir Lietuvos žmonės ryžtingai atsilaikė prieš sovietų Galijotą. Jų drąsa ir lyderystė sutraukė sovietų priespaudos grandines ir atvėrė mums visiems duris į laisvę. Jei ne Lietuvos ištverminga laikysena, Baltijos šalių išlaisvinimas ir sovietinės tironijos žlugimas galėjo užtrukti arba, dar blogiau, niekada neįvykti.
Šiandien Lietuvos įsipareigojimas puoselėti demokratines vertybes ir žmogaus teises galbūt dar stipresnis nei tomis lemtingomis dienomis. Jis yra regioninės ir pasaulinės lyderystės kertinis akmuo, ginant engiamas tautas ir tvirtai stovint teisingumo ir laisvės pusėje. Tai yra atsparumo, empatijos ir solidarumo pavyzdys.
Šiandien Lietuvos įsipareigojimas puoselėti demokratines vertybes ir žmogaus teises galbūt dar stipresnis nei tomis lemtingomis dienomis. Jis yra regioninės ir pasaulinės lyderystės kertinis akmuo, ginant engiamas tautas ir tvirtai stovint teisingumo ir laisvės pusėje. Tai yra atsparumo, empatijos ir solidarumo pavyzdys.
2020 m., kai Aliaksandras Lukašenka ėmėsi žiaurių represijų prieš Baltarusijos žmones, kai buvo suimami ir kankindami tūkstančiai nekaltų protestuotojų ir žurnalistų, būtent Lietuva jiems suteikė saugų prieglobstį. Drąsūs žmonės, tokie kaip mano bičiulis Vytis Jurkonis ir daugybė kitų, padėjo Baltarusijos aktyvistams ir opozicijos lyderiams, tarp jų ir Sviatlanai Cichanouskajai, pabėgti į saugią vietą. Tvirta Lietuvos parama suteikė šiems iš tėvynės pasitraukusiems baltarusiams išsigelbėjimą ir platformą, iš kurios jie gali tęsti kovą už demokratiją. Šis nepaprastas solidarumo aktas neliko nepastebėtas demokratiniame pasaulyje. Kiekvienas lietuvis turėtų tuo be galo didžiuotis.
Jūsų šalis taip pat ištiesė pagalbos ranką Rusijos demokratiniam judėjimui. Nepaisant sovietinės okupacijos paliktų randų, lietuviai parodė nepaprastą norą paremti Rusijos disidentus ir nepriklausomą žiniasklaidą, metančią iššūkį autoritariniam Vladimiro Putino režimui. Šis solidarumas peržengia istorinių nuoskaudų ribas, pripažįstant, kad laisva ir demokratinė Rusija yra būtina ilgalaikei taikai Baltijos regione užtikrinti.
Principinga lyderystė susijusi su tam tikra rizika. V. Putino ir A. Lukašenkos režimai Lietuvos atsidavimą laisvei vertina kaip grėsmę. Jie pasinaudos galimybėmis pakirsti visuomenės paramą svetur gyvenantiems aktyvistams ir žurnalistams, sėdami nesantaiką ir skleisdami dezinformaciją, kad sugriautų solidarumą. Jie pasinaudos politiniais nesutarimais, kad įgyvendintų savo darbotvarkes ir susilpnintų Lietuvos ryžtą.
Tačiau tokia principinga lyderystė susijusi su tam tikra rizika. V. Putino ir A. Lukašenkos režimai Lietuvos atsidavimą laisvei vertina kaip grėsmę. Jie pasinaudos galimybėmis pakirsti visuomenės paramą svetur gyvenantiems aktyvistams ir žurnalistams, sėdami nesantaiką ir skleisdami dezinformaciją, kad sugriautų solidarumą. Jie pasinaudos politiniais nesutarimais, kad įgyvendintų savo darbotvarkes ir susilpnintų Lietuvos ryžtą.
Toks scenarijus ne taip seniai susiklostė Estijoje, kai kraštutiniams dešiniesiems, pasižymintiems toksišku netolerancijos ir prokremliškų simpatijų mišiniu, pavyko įsitvirtinti Estijos vyriausybėje. Tai buvo tamsus laikotarpis, suteršęs Estijos tarptautinę reputaciją ir sukėlęs grėsmę mūsų demokratinei pažangai. Kai tuo metu Vidaus reikalų ministerija pasiūlė valstybinį apdovanojimą, protestuodamas atsisakiau, nenorėdamas pripažinti kraštutinių dešiniųjų Estijos tautinės konservatorių partijos (EKRE) koalicijos. Laimei, vadovaujant Ministrei Pirmininkei Kajai Kallas, Estija susigrąžino savo moralinį autoritetą, o kraštutiniai dešinieji buvo nustumti atgal į politikos šešėlį.
Dar visai neseniai daugelis manė, kad įsipareigojimas laikytis demokratinių vertybių suteikia tam tikrą imunitetą prieš tokį radikalizmą. Tačiau, kaip matome pastaraisiais metais, nė viena tauta, kad ir kokia principinga būtų, nėra visiškai apsaugota nuo populistinio ekstremizmo vilionių.
Su panašiu iššūkiu dabar susiduria daugelis Europos valstybių. Visame žemyne atsirado kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų judėjimų, kurie naudojasi nuoskaudomis, pykčiu ir baime. Šie judėjimai, dažnai susiję su Kremliumi, pagrįstai smerkiami už netoleranciją, rasizmą, antisemitizmą ir ekstremizmą. Jie kelia rimtą grėsmę nacionalinei sanglaudai ir tarptautinei savo šalių reputacijai. Dar visai neseniai daugelis manė, kad įsipareigojimas laikytis demokratinių vertybių suteikia tam tikrą imunitetą prieš tokį radikalizmą. Tačiau, kaip matome pastaraisiais metais, nė viena tauta, kad ir kokia principinga būtų, nėra visiškai apsaugota nuo populistinio ekstremizmo vilionių.
Lietuvoje buvusio parlamentaro ir kraštutinių dešiniųjų lyderio Remigijaus Žemaitaičio, kurį Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, antisemitinės nuostatos ir pareiškimai sukėlė rimtą Amerikos žydų komiteto reakciją ir susirūpinimą.
Visos Europos tautos turi išlikti budrios. Ekstremistinių judėjimų pergalės suteikia drąsos tiems, kurie siekia pakirsti vertybes, už kurias kovojome. Pasidavimas populistiniams ekstremistams tiesiogiai parankus mūsų priešams, svajojantiems apie susiskaldžiusią ir nesutariančią Europą.
Lietuvos aiškus moralinis nusiteikimas ir tvirta lyderystė dabar yra svarbesni nei bet kada anksčiau. Demokratinis pasaulis tikisi iš jūsų įkvėpimo. Norint apginti demokratiją reikia nuolat būti budriems ir atsisakyti eiti į kompromisus su tais, kurie nori pakenkti mūsų puoselėjamiems principams.
Lietuvos aiškus moralinis nusiteikimas ir tvirta lyderystė dabar yra svarbesni nei bet kada anksčiau. Demokratinis pasaulis tikisi iš jūsų įkvėpimo. Norint apginti demokratiją reikia nuolat būti budriems ir atsisakyti eiti į kompromisus su tais, kurie nori pakenkti mūsų puoselėjamiems principams.
Mūsų pasirinkimas aiškus: toliau drąsiai ir tvirtai vadovauti ginant laisvę ir demokratiją ar nusileisti neliberalioms susiskaldymo, neapykantos ir netolerancijos jėgoms. Ateities kartų ir visų, kurie tiki demokratijos pažadu, labui turime pasirinkti išmintingai.
***
Marcus Kolga yra Kanados estų žurnalistas, žmogaus teisių gynėjas ir portalo „UpNorth.eu“ įkūrėjas. Jis vadovavo Magnickio įstatymo kampanijai Estijoje ir 2022 m. kovo mėn. buvo įtrauktas į Kremliaus sankcionuojamų asmenų sąrašą.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
