500 vietų „Maraya“ koncertų salę Saudo Arabijoje Al Ulos karališkosios komisijos (RCU) užsakymu 2018 m. suprojektavo italų-vokiečių architektūros įmonės „Giò Forma“ bei „Black Engineering“. „Apžvelgęs kraštovaizdį nupiešiau eskizą ir instinktyviai ant jo užrašiau: „Čia negalima statyti nieko matomo“, – sakė vienas „Giò Forma“ įkūrėjų Florianas Bojė. – Taip gimė veidrodžio koncepcija. Supratome, jog Al Ula nusipelno unikalaus požiūrio, todėl nusprendėme sukurti „Žemės-meno architektūrą“ (angl. Land-Art-Architecture).“
Visgi padengti konstrukcijas veidrodžiais nesisekė. Atvykęs Nabilas El Ahmaras, tuometinis „Mega Projects“ ir „Guardian Glass“ strateginės partnerystės vadovas, išvydo metalo lakštais, iškraipančiais atspindžius, dengtą pastatą. „Buvome šokiruoti, jog tai net ne veidrodis“, – teigė jis. Projektuotojas norėjo tikro veidrodžio, kuriame tiesiogiai atsispindėtų peizažas, todėl „Guardian Glass“ apsiėmė sukurti naujos rūšies stiklą.
Jis turėjo atlaikyti ekstremalias oro sąlygas bei koroziją. Naudoti eksterjere veidrodžius architektai vengia. Viena vertus, ultravioletinė ir infraraudonoji šviesa juos ėda, kita vertus, intensyvi saulės šviesa arba drėgmė sukelia oksidaciją, vaizdo iškraipymus, spalvinį pokytį. Tad sukurtas naujas varinis veidrodis, grįstas „Guardian UltraMirror“ technologija, tik su specialia apsaugine danga.
Gineso rekordų knygoje užregistruotas didžiausias veidrodinio stiklo pastatas (100 x 100 x 26 m, veidrodžiais dengtas 9740 kv. m plotas) iškilo greičiau nei per tris mėnesius. „Subtilus „Maraya“ (iš arab. veidrodis) fasado kreivumas iš toli paverčia ją mirguliuojančiu miražu, tačiau prisiartinę lankytojai išvysta tobulą savo atspindį“, – aiškino Jasmina Hodzica, „Guardian Glass“ Azijos ir Artimųjų Rytų rinkodaros vadovė.
Be to, „veidrodis yra būdas kurti dialogą tarp gamtos, istorijos ir ateities“, – teigė F. Bojė, turėdamas omenyje senovines kapavietes už 22 km nuo statinio.
2020 m. „Architizer A+Awards“ apdovanojimuose „Maraya“ triumfavo architektūros ir stiklo kategorijoje. Šlovė beregint pritraukė pasaulines žvaigždes: čia koncertavo Alicia Keys, Andrea Bocellis, Enriquė Iglesiasas ir kiti.
Be muzikinių renginių „Maraya“ organizuoja meno pasirodymus. Japonų menininkė Yayoi Kusama 2020 m. įrengė „Begalybės kambarį“, o 2023 m. vasarį pirmą kartą Saudo Arabijoje surengta amerikiečių dailininko Andy‘žio Warholo paroda.
Maža to, ant stogo veikia restoranas „Maraya Social“, kuriam vadovauja „Michelin“ žvaigždę pelnęs britų šefas Jasonas Athertonas. Ši unikalaus dizaino koncertų salė yra „Saudi Vision 2030“ projekto dalis.
Tai Saudo Arabijos ateities vizija, orientuota į tris pagrindinius tikslus: paversti valstybę „arabų ir islamo pasaulių širdimi“, tapti pasauline investicijų jėga ir išnaudojant geografinę padėtį, apjungiant tris žemynus – Europą, Aziją ir Afriką, – tapti vartais į pasaulį.
Pagrindiniai tikslai dar skirstomi į tris poskyrius: gyvybinga tauta (urbanistika, kultūra, sportas, UMRA (piligrimystė), UNESCO), klestinti ekonomika (moterys darbo rinkoje, tarptautinis konkurencingumas, investicijos) ir ambicinga tauta (pajamos ne iš naftos, e-vyriausybė, savanorystė). Taigi Saudo Arabija trokšta sukurti alternatyvius naftai pajamų šaltinius, pvz., iš mokesčių, rinkliavų, pajamų iš valstybinio turto fondo.
Mažinti gyventojų priklausomybę nuo viešųjų išlaidų, išleidžiant daugiau subsidijoms, didesniems atlyginimams bei didinant privataus sektoriaus indėlį į ekonomiką. Tuo „Saudi Vision 2030“ panaši į kitus arabų kraštų plėtros projektus, pvz., „UAE Vision 2021“, „Egypt Vision 2030“ ar „Kuwait Vision 2035“. Šalis bus valdoma remiantis nauju modeliu: galimybių kūrimu, didesniu privataus sektoriaus įsitraukimu ir visapusiška vyriausybės privatizavimo programa. O tai reikš, jog vyriausybė bus mažiau matoma.
Vis dėlto projektas sulaukia kritikos. Pasak Saudo Arabijos nacionalinio veiklos matavimo centro (ADAA) tyrimų ir studijų vadovo Majido Bin Ayed Al-Ayedo, „didžiausias iššūkis yra abejonė sėkme“. Išsikelti tikslai nėra laikomi realiais, bet tik ambicingais. Trūksta detalesnės informacijos apie planus įgyvendinant numatytą makroekonominę ir socialinę-politinę pertvarką. Be to, nežinia, kaip reformos paveiks gyventojus.
Kitas aspektas, „nulinė tolerancija korupcijai“, anot politologo Hilalo Khashano, „visuomenėje, kur šeimos, genčių ir regioniniai ryšiai yra stipresni už miglotą valstybės tapatybės sampratą“ – sunkiai įgyvendinama.
Ne paprasčiau diversifikuoti ekonomiką. 2021 m. „The Guardian“ duomenimis, Saudo Arabijos vyriausybė 74 proc. vis dar buvo priklausoma nuo naftos eksporto. Šios priklausomybės mažinimas yra vienas iš valdžios tikslų nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio, nes tai laikoma „išteklių prakeiksmu“.
Dar didesne kliūtimi tapo žurnalisto Jamalo Khashoggio nužudymas, nes tarptautinė bendruomenė Persų įlanką pavertė ekonomiškai nepatrauklia vieta.
Nors Saudo Arabijos ekonomikos ir planavimo ministerija teigė, jog 2018 m. užsienio investicijos, nepaisant ažiotažo, išaugo 110 proc. Visgi Artimųjų Rytų analitikas Michaelas Stephensas 2022 m. „The New York Times“ rašė: „manau, kad „Vision 2030“ baigėsi.“ Tokią nuomonę suformavo įvykiai po finansinės krizės ir koronaviruso, kai smunkant naftos kainoms, atidėti didieji projektai. O būtent grandioziniais projektais „Saudi Vision 2030“ ir išsiskiria.
2023 m. vasario 16 d. princas Salmanas pristatė „Naujosios Murabbos“ (angl. New Murabba) projektą, įvardydamas tai „didžiausiu pasaulyje moderniu miesto centru.“ Jis turėtų atsirasti šiaurės vakarų Rijade ir taip Saudo Arabijos sostinėje sukurti unikalią gyvenimo, darbo ir pramogų erdvę. Tai bus antrasis pasaulyje kontroliuojamo klimato uždaras miestas po Mohammedo Bin Rashido miesto Dubajuje.
Kaip nurodyta „Naujosios Murabbos vystymosi kompanijos“ (NMDC) tinklalapyje, projektas apims 19 kv. km. plotą. Pasak „Saudi Press Agency“, jis grindžiamas tvarumo koncepcija, numatant žaliąsias zonas ir pėsčiųjų bei dviračių takus, kurie pagerins gyvenimo kokybę, skatins sveikatingumą, bendruomeninę veiklą. Čia veiks muziejus, daugiafunkcis teatras bei daugiau nei 80 pramogų ir kultūros vietų. Vidine transporto sistema kelionė automobiliu nuo oro uosto iki miesto užtruks vos 20 minučių, o pačiame mieste svarbiausi taškai bus išsidėstę 15 minučių atstumu pėsčiomis.
Projekto emblema taps viduryje miesto iškilęs „Mukaaba“ kubas, 2 mln. kv. m ploto konstrukcija ant spiralinio pagrindo, kur įsikurs daugybė parduotuvių, kultūrinių, turistinių bei gyvenamųjų erdvių. Bokštas bus toks didžiulis (400 x 400 x 400 m), kad jame galės tilpti 20 „Empire State Buildings“. Įkvėpta modernaus Nadždo architektūros stiliaus, „Mukaaba“ virs pirmąja pasaulyje vieta, kurios vidines sienas nuo grindų iki lubų uždengs vaizdo ekranai, transliuojantys holografijas bei įspūdingas projekcijas.
Portalas „Vice Media“ statinį jau pakrikštijo didžiausiu pasaulyje „Xbox“. Vis dėlto, religingi musulmonai bokštą kritikuoja dėl panašumo į Kaabą (švenčiausią islamo šventovę). Nepaisant to, tikimasi, kad „Naujosios Murabbos“ projektas, priklausantis Viešųjų Investicijų Fondui (PIF), iki 2030 m. sukurs 334 tūkst. tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų bei papildys ne naftos ekonomiką 48 mlrd. JAV dolerių. Statybų pabaiga numatyta iki pasaulinės „EXPO 2030“ parodos, dėl kurios Rijadas varžosi su Pusanu (Pietų Korėja) ir Roma.
Tai vienas iš kelių projektų, šiandien vystomų Saudo Arabijoje. 2023 m. pr. penktuoju PIF gigaprojektu tapo „Diryah“ (netoli Rijado esantis purvo plytų miestas, Saudo Arabijos karalystės lopšys bei pirmoji Saudi giminės sostinė At Turaifas, 2010 m. įtraukta į UNESCO), kuri siūlo pažinti daugiau nei 300 metų valstybės istoriją. Taip „Diryah“ prisijungia prie kitų gigaprojektų: „Neom“, „Red Sea“ (Raudonosios jūros pakrantės turistinė sklaida), „Qiddiya“ (pramogų, sporto ir kultūros centras), „Roshn“ (daugiau nei 200 mln. kv. m integruotų kvartalų statyba).
Žinoma, „Saudi Vision 2030“ ne tik kuria modernią ateitį, bet ir saugo istorines vietas. 2018 m. princas Salmanas ėmėsi projekto atkurti 130 karalystės mečečių. Pirmuoju etapu, per daugiau nei metus, restauruota 30 šventovių, kurių kaina viršijo 50 mln. rijalų (Saudo Arabijos valiutos – red.). Princas įsitikinęs, jog senųjų mečečių atstatymas yra svarbus veiksnys išsaugant religinį šalies tapatumą bei atveriant turtingą kultūrą pasauliui. 2020 m. Raudonosios jūros pakrantės Janbu mieste restauruotas britų keliautojo ir vieno pagrindinių arabų sukilimo vadų Tomo Edwardo Lawrence‘o („Arabijos Lorenso“) namas. Tai pirmasis žingsnis atkuriant miesto senamiestį.
Tiesa, ryškiausi „Saudi Vision 2030“ projektai yra „Al Ula“ bei „Linija“. 2019 m. pristatytą Al Ulos viziją sudaro poilsiavietė ir gamtos rezervatas. Bet kuo ji ypatinga? Al Ula – tai senovinė oazė Kaimų Slėnyje (arab. Wadi Al Qura), Saudo Arabijos šiaurės vakaruose, itin svarbi islamo ir senųjų civilizacijų istorijoje. Oazė pavertė regioną kultūrų kryžkele, nes per ją vinguriavo smilkalų kelias, jungęs Indiją su Europa. Be to, išlikę uolų piešiniai liudija arabų kalbos raidą. Čia stūkso daugiau nei 100 monumentalių, uolose iškirstų, nabatėjų bei dadaniečių kapaviečių (100 m. pr. Kr. –100 m. po Kr.), gausiai dekoruotų žmonių, sfinksų, liūtų figūromis.
Jau nekalbant apie Hegros (Madain Salicho) miesto, I a. pr. Kr. buvusio pietinės nabatėjų karalystės sostine, griuvėsius. Ji dažnai laikoma Petros seserimi, todėl 2008 m. tapo pirmuoju Saudo Arabijos UNESCO objektu. Ne mažiau vietovę garsina datuliniai finikai, citrusai bei aliejinės moringos. Tad šis Belgijos dydžio gyvasis muziejus po atviru dangumi yra kertinis Saudo Arabijos kultūrinių ir turistinių ambicijų pagrindas. Kaip 2021 m. teigė princas Salmanas: „šiandien pradedame kelionę, siekdami išsaugoti didžiausią pasaulyje kultūros oazę bei sustiprinti savo pažinimą apie 200 tūkst. metų paveldą.“
Žinoma, oazė siūlo ne tik aktyvų poilsį, bet ir meno renginius. 2022 m. čia net kelis kartus vyko tarptautinė meno paroda „Desert X“, į kurią suplūdo kūrėjai iš viso pasaulio. Tuo tarpu tarptautinis Prancūzijos radijas (RFI) paskelbė, jog 2023 m. kovo 12 d. Saudo Arabija su Paryžiaus Pompidou centru pasirašė susitarimą, padėsiantį Al Uloje iki 2027–2028 m. įkurti modernaus meno muziejų (angl. Perspective Galleries), skirtą arabų menininkams. Taip regionas ketina tapti viena iš karalystės kultūros sostinių. Maža to, 80 proc. oazės yra gamtos rezervatas, kur veikia RCU įkurtas Arabijos leopardų apsaugos fondas, skirtas plėšriųjų kačių populiacijai atkurti.
Tuo tarpu „Neom“ yra didžiausias ir labiausiai kontroversiškas Saudo Arabijos projektas, į kurį patenka išmanusis megamiestas „Linija“ (arab. Al Khatt). Jis tęsis 170 km nuo Raudonosios jūros iki Tabuko miesto. Tai veidrodinės architektūros šedevras, kurį sudarys du 500 m aukščio pastatai, kurie su tarp jų plytinčia lauko erdve užims 200 m plotį. Pasak „Middle East Eye“, „Linija“ bus 33 kartus didesnė už Niujorką su trečiuoju aukščiausiu pastatu Saudo Arabijoje ir 12-tu aukščiausiu statiniu pasaulyje. Ji iš naujo apibrėš miesto plėtros koncepciją bei įkūnys ateities miestų modelį. Nesant greitkelių ir mašinų, pirmenybė bus teikiama žmonėms.
Nors tai atrodo lyg futuristinė idėja, tačiau jos projektas realizuoja keletą XIX–XX a. vizijų. 1882 m. ispanų urbanistas Arturo Soria y Mata siūlė kurti miestą palei linijinę infrastruktūrą (dalis idėjos pritaikyta Madride), o prancūzų architektė Yona Friedman XX a. 6 dešimtmetyje įsivaizdavo integruoto, modulinio ir vertikalaus „erdvinio miesto“ koncepciją padėsiančią išspręsti miestų plėtros problemą. 2021 m. pristatydamas „Liniją“ princas Salmanas teigė: „įsipareigojame vykdyti civilizacinę revoliuciją, kuri iškelia žmogų į pirmą vietą. <...> „Linija“ spręs iššūkius, su kuriais žmonija šiandien susiduria miestuose, ir nušvies alternatyvius gyvenimo kelius.“
Planuojama, kad iki 2045 m. mieste gyvens 9 mln. gyventojų, t. y. 25 proc. dabartinės Saudo Arabijos populiacijos. Jų tankis – 260 tūkst. / km2. Palyginimui, 2020 m. Maniloje, tankiausiai apgyvendintame pasaulio mieste, tankis sudarė 44 tūkst. / km2. Visus būtiniausius kasdienius poreikius žmonės galės patenkinti 5 min. atstumu pėsčiomis arba greitaisiais geležinkeliais. Tai reikš, jog gyventojai dažniau susitiks su draugais ar šeima. Nesant automobilių, nereikės mokėti už kurą, stovėjimo aikšteles ar draudimą, todėl liks daugiau pajamų. Projekte suplanuota didelė prieplauka, kur švartuosis tik kruiziniai laivai. Taip miestas primins Fort Loderdeilį Floridoje. Viso projekto kaina – 500 mlrd. JAV dolerių, kitais skaičiavimais – net trilijonas.
„Linija“ turi ir neigiamą atspalvį. Laukinei gamtai čia bus išsaugota 95 proc. žemės, bet Naujojo Pietų Velso architektas Philipas Oldfieldas pabrėžė, jog konstrukcija gyvūnams sukels pavojų, pvz., veidrodinis fasadas – paukščiams, linijinė forma – žvėrių migracijai. Remiantis Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) ataskaita, „Linijai“ skirtame plote gyvenanti hoveitatų gentis buvo iškeldinta, o jų namai sugriauti be kompensacijos.
Vienas genties asmuo nužudytas, o kiti – nuteisti mirties bausme arba dėl terorizmo (nors tik atsisakė išsikelti). Visa tai vyksta, nepaisant sosto įpėdinio teiginių, jog vietos gyventojai bus įtraukti į planavimo procesus. „Miestas kuriamas ant priverstinio iškeldinimo, valdžios smurto ir mirties nuosprendžių“, – sakė žmogaus teisių organizacijos „Reprieve“ Artimųjų Rytų direktorė Jeeda Basyouni.
Siaubingą žmogaus teisių padėtį Saudo Arabijoje 2023 m. gegužę lankydamasi Persijos Įlankoje iškėlė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. Nors, kaip teigė Sebastianas Sonsas, Vokietijoje įsikūrusio Artimųjų Rytų taikomųjų tyrimų centro (CARPO) vyresnysis mokslo darbuotojas, jo šalis suinteresuota padidinti „Neom“ socialinį suderinamumą, „nes projekte dalyvauja vokiškos įmonės ir galimi žmogaus teisių pažeidimai atsilieps ne tik Karalystės, bet ir Vokietijos interesams.“
Tad projektui lemta išsitepti krauju. Miestą žadama užbaigti 2039 m. „Jei nepavyktų, tai sukeltų nepasitikėjimą princo autoritetu bei pakenktų Saudo Arabijos kaip tarptautinių investicijų vietos reputacijai“, – sakė S. Sonsas. „Linija“ tęsia pavyzdinius „Neom“ projektus, pvz., „Oxagon“ (didžiausias plūduriuojantis industrinis miestas), „Trojena“ (pirmosios Persijos Įlankoje lauko slidinėjimo trasos).
Princas Salmanas yra sakęs: „Aš tikiu, jog Artimieji Rytai taps Naująja Europa ir po 30 metų čia įvyks kitas globalus renesansas. Prieš mirtį noriu išvysti Artimuosius Rytus pasaulio viršūnėje.“ Ar taip nutiks ir kokiomis sąlygomis nutiks – nežinia, bet ateitis jau dabar prasideda Rijade.