Marius Vyšniauskas. Lietuvos sezonas Prancūzijoje. Kodėl vis dar nemokame tinkamai prisistatyti?

Rugsėjo 12 d. prasidėjo „Lietuvos sezonas Prancūzijoje“ kuriame, anot Lietuvos kultūros instituto, „įvairiomis kultūros ir meno formomis, diskusijomis ir pristatymais Prancūzijos visuomenė supažindinama su šiuolaikine Lietuva ir jos kultūra“. Tačiau ar mūsų šalis tinkamai prisistato Vakarų Europos kultūrinėje erdvėje? Ir kaip atrodome bendrame kontekste?

Kasmet Paryžius pritraukia šimtus tūkstančių lankytojų iš viso pasaulio, tačiau vietos gyventojai užsieniečių akyse vis dar asocijuojasi su perdėta saviverte. „Pasivaikščiojimas po Paryžių suteiks istorijos, grožio ir gyvenimo prasmės pamokų“, – sakė žinomas frankofilas ir trečiasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Thomasas Jeffersonas. Ir tai tiesa, nes Prancūzijos istorija kupina ikoniškų figūrų – nuo Liudviko XIV iki Charles’io de Gaulle’io bei nuo Pierre’o Corneille’io iki Marcelio Prousto, tad nustebinti šviesų miesto publiką gana sudėtinga.

Kontekstas: kaimynų prisistatymas

2019 m. Paryžiuje buvo minimas „lenkų diasporos atvykimo į Prancūziją šimtmetis“, kurio proga surengta gausybė renginių, propagavusių lenkų kultūrą. Vieni buvo trumpalaikiai, kiti tęsėsi keletą mėnesių. 1919 m. rugsėjo 3 d. Prancūzija ir Lenkija pasirašė „emigracijos bei imigracijos susitarimą“, paskatinusį masinę lenkų darbininkų migraciją į šiaurės Prancūziją, žinomą dėl kalnakasybos.