Matas Baltrukevičius. Ar atsiprašys Remigijus Žemaitaitis?

Pastaroji Seimo sesija buvo paženklinta didžiulėmis politinėmis audromis. Buvo iškilusi pirmalaikių Seimo rinkimų grėsmė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiai kalbėjo apie Ingridos Šimonytės ministrų kabineto pasitraukimą. Tačiau atsižvelgiant į tarptautinę erdvę, ryškiausias įvykis buvo Remigijaus Žemaitaičio antisemitiniai pasisakymai, sukėlę nemenką tarptautinį pasipiktinimą.

Remigijaus Žemaitaičio politinė karjera prasidėjo nuo „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) partijos. 2007–2009 m. jis patarinėjo Rolandui Paksui ir Juozui Imbrasui, nesėkmingai dalyvavo 2008 m. Seimo ir 2009 m. – Europos Parlamento rinkimuose. Tačiau 2009 m. į Europos Parlamentą buvo išrinktas Zigmantas Balčytis ir atsilaisvino Seimo nario vieta Šilalės-Šilutės rinkimų apygardoje. Tai atvėrė kelią R. Žemaitaičiui į Seimą – pavyko laimėti pirmalaikius rinkimus. Nuo to laiko į Seimą jis renkamas be pertraukų.

2012–2016 m. kadencijoje TT dirbo valdančiojoje koalicijoje, nors iki tol politinius dividendus kraudavosi kaip opozicionieriai. Kadencijos pradžioje „tvarkiečiai“ planavo jungtis su Darbo partija, bet paskui nuo šios idėjos buvo atsitraukta. Nuo partijos nusisuko Andrius ir Valentinas Mazuroniai, dar keletas Seimo frakcijos narių. Kai R. Paksas 2016 m. Seimo rinkimams ėmė vilioti buvusius „Drąsos kelio“ politikus Povilą Gylį ir Valdą Vasiliauską, tai išvirto į naujas įtampas partijoje. Galiausiai šie politikai su TT Seimo rinkimuose nedalyvavo, o sąrašo lyderystė patikėta bene didžiausiam jų dalyvavimo kritikui – R. Žemaitaičiui. Atrodė, kad partija pasmerkta likti už borto – ypač po to, kai R. Paksui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu bei į „zadanijų“ skandalą įsipainiojo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Tačiau R. Žemaitaičiui pavyko – „Tvarka ir teisingumas“ 5 proc. barjerą peržengė. Po Seimo rinkimų R. Paksas paliko TT pirmininko postą, kuris ir atiteko R. Žemaitaičiui. 2016–2020 m. kadenciją „tvarkiečiai“ pradėjo ta pačia nata, kuria užbaigė senąją, – skandalais, šį kartą dėl Kęstučio Pūko seksualinio priekabiavimo. 2019-ieji TT nebuvo sėkmingi – Europos Parlamento rinkimuose pagal balsų skaičių jie nepateko net į pirmąjį dešimtuką, už „tvarkiečius“ geriau pasirodė tokios politinės jėgos kaip R. Pakso ir Vytauto Radžvilo visuomeniniai komitetai.

2020 m. Vyriausioji rinkimų komisija renginį „Pirk dramblį“ pripažino buvusio „Tvarkos ir teisingumo“ vadovo R. Pakso politine reklama ir nusprendė dėl šiurkštaus finansavimo pažeidimo partijai neskirti būsimos pusmečio dotacijos. Tai gerokai pagreitino sprendimą ieškoti variantų susijungimui. Diskusijų dėl partijos ateities buvo įvairiausių – dalis narių savo politinę ateitį norėjo sieti su Arvydu Juozaičiu ar R. Paksu. Galiausiai 2020 m. vasarą TT susijungė su Artūro Paulausko judėjimu „Pirmyn, Lietuva!“ ir Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga (LLS). Vos du politikai, 2016 m. Seimo rinkimuose kandidatavę su „tvarkiečiais“, dalyvavo kuriant naują partiją. Ir tai reiktų vertinti kaip R. Žemaitaičio pralaimėjimą – jam nepavyko sutelkti byrančios partijos.

Nors naujoji R. Žemaitaičio politinė jėga „Laisvė ir teisingumas“ į Seimą 2020 m. rudenį nepateko (gavo 1,99 proc. balsų), bet pats politikas Kelmės-Šilalės apygardoje buvo išrinktas. Šių metų savivaldos rinkimuose partija solidžiai pasirodė Klaipėdoje, nors anksčiau nei TT, nei LLS tvirtų pozicijų uostamiestyje neturėjo. R. Žemaitaičiui labai nedaug trūko iki antrojo Klaipėdos mero rinkimų turo, o „Laisvė ir teisingumas“ tarybos rinkimuose liko antroje vietoje.

R. Žemaitaitis į skandalus įsivelia jau ne pirmą kartą. 2017 m. išsiuntė oficialų kreipimąsi Europos Komisijos Pirmininkui Jeanui-Claudui Junckeriui ir Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui Donaldui Tuskui dėl teisinių galimybių grąžinti mirties bausmę Lietuvoje. Vartodamas necenzūrinę leksiką socialiniuose tinkluose kėlė klausimą, ar paramą Ukrainai renkantys fondai veikia skaidriai. Visai neseniai Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl R. Žemaitaičio namo Laurų gatvėje statybų leidimo.

Seimo valdančiųjų frakcijų seniūnai pareiškime ragino R. Žemaitaitį atsiprašyti už antisemitinius pasisakymus iki NATO viršūnių susitikimo. Atsiprašymo nesulaukta, tad veikiausiai rudens sesijoje bus inicijuojama apkalta. Tyrimą dėl R. Žemaitaičio pasisakymų yra pradėjusi ir Generalinė prokuratūra.

Jo rėmėjai atsiprašymą galėtų interpretuoti kaip silpnumą. Politikui būtų sunku puoselėti „antrojo Gražulio“, kuris sako, ką galvoja, ir „niekada neklysta“, reputaciją. Net jeigu apkaltos būdu R. Žemaitaitis būtų pašalintas iš Seimo, tokios įvykių sekos žalą jis veikiausiai vertina mažiau negu atsiprašymo.

Dar iki valdančiųjų frakcijų pareiškimo R. Žemaitaitis atmetė galimybę atsiprašyti, žadėjo iš partijos išsivesti 2000 žmonių ir kurti politinį komitetą. Toks jo pasirinkimas yra paremtas išskaičiavimu. Vargu, ar atsiprašymas būtų nuoširdus, ir jis iš esmės nepakeistų R. Žemaitaičio kritikų pozicijos politiko atžvilgiu. Tuo tarpu jo rėmėjai atsiprašymą galėtų interpretuoti kaip silpnumą. Politikui būtų sunku puoselėti „antrojo Gražulio“, kuris sako, ką galvoja, ir „niekada neklysta“, reputaciją. Net jeigu apkaltos būdu R. Žemaitaitis būtų pašalintas iš Seimo, tokios įvykių sekos žalą jis veikiausiai vertina mažiau negu atsiprašymo.

Be to, apkalta nebūtinai pavyks. Nors opozicijos frakcijų atstovai taip pat pasmerkė R. Žemaitaičio pasisakymus, bet jų pozicijos dėl apkaltos atsargesnės. Saulius Skvernelis teigia, jog pirmiausia pasisakymus turi įvertinti prokuratūra. Neaišku ir tai, kaip padėtį įvertintų Konstitucinis Teismas. Vilniaus universiteto lektorius Johanas Baltrimas LRT radijui sakė, kad nėra abejonių, jog pasisakymuose nusižengta etikai, bet dėl teisės pažeidimo prognozuoti nelengva, o ką nutartų Konstitucinis teismas – prognozuoti sunku.