LSDP visą priešrinkiminį laikotarpį buvo rinkimų favoritai. Tačiau reitingai neleido atsipalaiduoti ir scenarijus, pagal kurį LSDP daugiamandatėje apygardoje finišuoja ne pirmoje vietoje, atrodė įmanomas. V. Blinkevičiūtė idealiu atveju turbūt būtų tempusi gumą, ignoravusi visus klausimus apie atsakomybės prisiėmimą ir iškart po antro rinkimų turo pranešusi, kad nusprendė premjero posto nesiekti.
Tačiau spaudimas V. Blinkevičiūtei išreikšti poziciją dėl premjero posto išaugo būtent dėl situacijos neapibrėžtumo – reitinguose Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir „Nemuno aušra“ (NA) neleido rimčiau atitrūkti. Socialdemokratams reikėjo padaryti viską, kad pergalė būtų pasiekta, nesvarbu, kad V. Blinkevičiūtė tikriausiai jau buvo nusprendusi, kad premjere nebus. Tikslas, LSDP lyderių akimis, pateisino priemones.
Šis rinkėjų apgaudinėjimas veda ir į V. Blinkevičiūtės politinės karjeros pabaigą. Motyvacija nesiekti premjero posto nėra įtikinama – jeigu politikė norėjo, kad ja būtų patikėta, kartu turėjo atsisakyti ir Europos Parlamento (EP) nario mandato. V. Blinkevičiūtė dabar paskelbė, kad ši jos kadencija EP jau paskutinė. Vargu, ar po tokių įvykių politikė sieks būti perrinkta LSDP pirmininke.
Paradoksalu, kad LSDP pasirinktas kandidatas į premjerus yra Gintautas Paluckas. Žmogus, kurio vadovavimas partiją atvedė į 2020 m. patirtą blogiausią LSDP rezultatą XXI amžiuje. Būtent iš šios duobės partiją turėjo traukti V. Blinkevičiūtė, bet galiausiai premjero postas atitenka G. Paluckui.
Nei partijoje, nei apskritai politinėje arenoje jis neturi didelio svorio. Politikas nė karto nėra laimėjęs personalinių rinkimų: į Seimą būna išrenkamas tik pagal partijos sąrašą, nesėkmingai susiklostė tiek bandymas tapti Vilniaus meru, tiek mėginimai kandidatuoti vienmandatėse apygardose. Galiausiai, 2020 m. būdamas LSDP pirmininku, nesugebėjo tapti nė frakcijos seniūnu – rinkimus pralaimėjo Algirdui Sysui.
Greičiausiai būtent tai, kad V. Blinkevičiūtė atsisakė tapti premjere, paveikė LSDP preferencijas dėl galimų koalicijos partnerių. G. Palucko politinis autoritetas gerokai mažesnis, tad norėta skaitlingesnės koalicijos. Baimintasi ir nesibaigiančių Sauliaus Skvernelio bei Ramūno Karbauskio santykių aiškinimosi, pastarasis turi ir nemenkų nuoskaudų G. Palucko atžvilgiu dėl šio inicijuoto LSDP pasitraukimo iš koalicijos 2017 metais.
Greičiausiai būtent tai, kad V. Blinkevičiūtė atsisakė tapti premjere, paveikė LSDP preferencijas dėl galimų koalicijos partnerių. G. Palucko politinis autoritetas gerokai mažesnis, tad norėta skaitlingesnės koalicijos. Baimintasi ir nesibaigiančio Sauliaus Skvernelio bei Ramūno Karbauskio santykių aiškinimosi, pastarasis turi nemenkų nuoskaudų ir G. Palucko atžvilgiu dėl šio inicijuoto LSDP pasitraukimo iš koalicijos 2017 metais. Prisidėjo ir stiprus Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (DSVL) spaudimas formuoti koaliciją be Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS). „Nemuno aušros“ (NA) pakvietimas į valdančiąją koaliciją sukėlė jau antrą didelę krizę, kuriai valdantieji atrodo nelabai pasiruošę.
Tiesa, jau pati įžanga į NA dalyvavimą koalicijoje sukėlė daug triukšmo. Pirmiausia vien dėl techninių dalykų – socialdemokratams neskubant oficialiai komunikuoti dėl to, kurias partijas kvies jungtis į valdančiąją koaliciją, viešumoje pradėjo sklisti nesutampanti informacija dėl galimo pareigybių pasiskirstymo koalicijoje ir LVŽS dalyvavimo formuojant daugumą.
S. Skvernelis naujienų agentūrai ELTA situaciją dėl socialdemokratų koalicijos formavimo stiliaus pakomentavo taip: „Ten ne tik galvos, bet ir pusgalvių nėra“. Skirtingai negu įprasta, LSDP tik paskutiniame etape jau ėmė kalbėtis bendrai visos formuojamos koalicijos formatu, o iki tol vykdė tik dvišales derybas.
Prezidentas komunikavo, kad negali turėti jokios įtakos socialdemokratų pasirinkimui, ką kviesti į valdančiąją daugumą. Vienintele savo galimybe daryti įtaką Prezidentas įvardijo ministrų skyrimą ir iš anksto deklaravo, jog Remigijaus Žemaitaičio ministru netvirtintų, bet jokių apribojimų kitiems NA nariams nežadėjo. Tačiau veikiausiai reaguodamas į šalies ir tarptautinę viešąją erdvę, savo poziciją vėliau sugriežtino.
Antroji krizė prasidėjo, kai prie gana stiprios tarptautinės reakcijos į tai, kad koalicijoje dirbs NA, prisidėjo ir nepasitenkinimas Lietuvos viešojoje erdvėje. Pasikeitė ir Gitano Nausėdos pozicija. Iki tol jo laikysena atrišo rankas LSDP derėtis su NA, nes Prezidentas komunikavo, kad negali turėti jokios įtakos socialdemokratų pasirinkimui, ką kviesti į valdančiąją daugumą. Vienintele savo galimybe daryti įtaką Prezidentas įvardijo ministrų skyrimą ir iš anksto deklaravo, jog Remigijaus Žemaitaičio ministru netvirtintų, bet jokių apribojimų kitiems NA nariams nežadėjo.
Tačiau veikiausiai reaguodamas į šalies ir tarptautinę viešąją erdvę, savo poziciją vėliau sugriežtino sakydamas, kad jokie NA [priklausantys – red.] siūlomi ministrai negalėtų būti patvirtinti. Kartu jo patarėjas Frederikas Jansonas užsiminė, kad Prezidentūra galėtų siūlyti savo kandidatus į užsienio reikalų (URM) ir krašto apsaugos ministrus. Dėl URM patarėjas laidai „Delfi interviu“ argumentavo tuo, kad didesnė būsimo ministro distancija nuo koalicijos narių padėtų sumažinti jos sudėties reputacinę žalą valstybei.
Precedentų toli ieškoti nereikia. Dalios Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpiu jos žodis renkantis užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrus būdavo itin svarbus (aišku, padėtį palengvindavo tai, kad nesunkiai atsirasdavo abipusiai priimtinų kandidatų). Rokas Masiulis (nominuotas Darbo partijos) ir S. Skvernelis (nominuotas „Tvarkos ir teisingumo“) tik formaliai buvo partijų deleguoti į ministrų kabinetą, nes jų paskyrimai buvo aktyvios Prezidentės ir socialdemokratų užkulisinės veiklos rezultatas. Beje, savo asmeninę istoriją pastaruoju metu žiniasklaidai akcentavo ir S. Skvernelis, teigdamas, kad „tvarkiečių vaidmens jį skiriant nebuvo.
Trumpuoju laikotarpiu socialdemokratai gali tikėtis, kad susitarę su vienu asmeniu – NA lyderiu – užsitikrina 20 balsų Seime sprendžiant klausimus. Tačiau šis politikas yra sunkiai prognozuojamas ir gali sukelti naujų reputacinių skandalų, kurie kristų ant visos valdančiosios daugumos. Jau dabar dalis LSDP ir DSVL parlamentarų deklaruoja, kad nėra sužavėti tuo, kad koalicija sudaryta su NA, nors iki koalicijos sutarties pasirašymo girdėjome tik pavienius kritiškus balsus.
Tad Prezidentas gali šią situaciją išnaudoti didindamas savo galią. Jeigu net 5 iš 14 ministrų bus tiesiogiai nulemti Prezidentūros aktyvaus dalyvavimo formuojant Vyriausybę, tai bus didelis G. Nausėdos laimėjimas. Tačiau išlieka atviras klausimas, kiek dalinės izoliacijos padėtis yra tinkama NA. Jeigu partija teoriškai yra valdančioji, bet stipriai ribojami jos įtakos svertai, ar tokia koalicija gali būti tvari?
Kitas svarbus koaliciją galintis išbalansuoti faktorius yra R. Žemaitaičio veikla. Trumpuoju laikotarpiu socialdemokratai gali tikėtis, kad susitarę su vienu asmeniu – NA lyderiu – užsitikrina 20 balsų Seime sprendžiant klausimus. Tačiau šis politikas yra sunkiai prognozuojamas ir gali sukelti naujų reputacinių skandalų, kurie kristų ant visos valdančiosios daugumos. Jau dabar dalis LSDP ir DSVL parlamentarų deklaruoja, kad nėra sužavėti tuo, kad koalicija sudaryta su NA, nors iki koalicijos sutarties pasirašymo girdėjome tik pavienius kritiškus balsus.
R. Žemaitaitis turi suvokti, kad nuo jo pasisakymų gali priklausyti koalicijos ateitis – jeigu būtų naujų skandalų, kantrybės taurė gali būti perpildyta labai greitai. Koalicijos ateities klausimas gali tapti labai svarbia tema, kai kitais metais LSDP rinks partijos pirmininką. Jeigu naujo ministrų kabineto startas bus neįkvepiantis, G. Palucko šansai grįžti prie partijos vairo mažėja, o klausimai dėl partnerių keitimo skambės vis garsiau.
Iš esmės valdančioji koalicija dar tik pradėjo dirbti. Vyriausybės formavimas dar neįsibėgėjęs. Tačiau jau kilo dvi didelės krizės. Koalicijos sutartis buvo pasirašyta rūškanais veidais. Turbūt ne dėl to, kad valdantiesiems gali tekti daug sunkių iššūkių, pirmiausia keliamų geopolitinės padėties. Bet todėl, kad ši sąjunga gali tapti brangiai kainuosiančia klaida.
