Sprendimas kelti A. Verygą atrodė logiškas, nors 2022 m. lapkritį duodamas interviu „Delfi“ Ramūnas Karbauskis šalia to paminėjo dvi alternatyvas – remti Gitaną Nausėdą arba I. Vėgėlę. R. Karbauskis puikiai suvokė, kad A. Veryga nebus tarp ryškiausių kandidatų Prezidento rinkimuose, bet tą kartą nutarta dalyvauti su savo kandidatu, taip potencialiai auginant A. Verygos statusą ateities politinėms kovoms.
Nemažą įtaką dabartinėms LVŽS pozicijoms turi R. Karbauskio skyrybos su Sauliumi Skverneliu. S. Skvernelio ėjimas į Seimo rinkimus su „valstiečiais“ buvo vienas esminių pergalės faktorių 2016 m. Seimo rinkimuose.
Nemažas būrys (daugiausia S. Skvernelio iniciatyva) 2016 m. Seimo rinkimams surinktų nepartinių kandidatų taip ir netapo LVŽS nariais, o keli netgi prisijungė prie aršiausių varžovų – Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). Portalo „TV3.lt“ paklaustas, ką dabar darytų kitaip, R. Karbauskis 2016 m. Seimo rinkimų nemini, bet teigia, kad „valstiečius“ „pavyko apgauti 2020-aisiais S. Skverneliui.“
Vargu, ar artimiausiu metu R. Karbauskis atsitrauks nuo savo nuostatos nesiekti aukštų pareigų. Liko vienintelis ryškesnis politikas – A. Veryga. Todėl būtent jis kandidatavo į Kauno merus, buvo iškeltas kandidatu į prezidentus ir tapo sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimams lyderiu. Kadangi LVŽS reitingai neblogi, tikriausiai taps ir EP nariu. Toks scenarijus atvertų lyderystės vakuumą Seimo rinkimams.
Nors šių metų Seimo rinkimai geriausiai sudėlios taškus ir leis vertinti R. Karbauskio bei S. Skvernelio skyrybų rezultatus, bet vienas faktorius akivaizdus – dabar LVŽS gretose trūksta ryškių asmenybių, galinčių ir norinčių siekti aukščiausių politinių postų. Vargu, ar artimiausiu metu R. Karbauskis atsitrauks nuo savo nuostatos nesiekti aukštų pareigų. Liko vienintelis ryškesnis politikas – A. Veryga.
Todėl būtent jis kandidatavo į Kauno merus, buvo iškeltas kandidatu į prezidentus ir tapo sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimams lyderiu. Kadangi LVŽS reitingai neblogi, tikriausiai taps ir EP nariu. Toks scenarijus atvertų lyderystės vakuumą Seimo rinkimams. Atrodė, kad LVŽS logika diktuotų remtis jau anksčiau partijų išbandyta taktika – A. Veryga nekandidatuoja į Seimą, bet yra kandidatas į premjerus ir pagrindinis Seimo rinkimų kampanijos veidas. Tokiu atveju politikas būtų nerizikavęs prarasti vietą EP. Tačiau „valstiečių“ sprendimas remti I. Vėgėlę gali įnešti pokyčių ir Seimo rinkimų strategijoje.
Kas pasikeitė, jog „valstiečiai“ atsitraukė nuo pirminio sprendimo ir rems I. Vėgėlę? Formalus pretekstas logikos turi, bet tai tikrai nėra pakankama priežastis. R. Karbauskio argumentacija remiasi tuo, kad iš rinkimų kovos pasitraukus A. Verygai, I. Vėgėlė turi daugiau šansų patekti į antrąjį Prezidento rinkimų turą.
Tačiau „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys, „lrytas.lt“ komentuodamas naujausią prezidentinę apklausą, atkreipė dėmesį į tai, kad 55 proc. iš tų, kurie ketino balsuoti už A. Verygą, antras pasirinkimas yra G. Nausėda, mažiau negu dešimtadaliui – I. Vėgėlė. Galiausiai, Lietuvoje politinėmis partijomis pasitiki vos 7 proc. gyventojų („Vilmorus“). Tad nereikėtų tikėtis, kad A. Verygos šalininkai vien dėl LVŽS išreikštos paramos masiškai ims palaikyti I. Vėgėlę.
Reali priežastis, kodėl LVŽS patraukė iš kovos savo kandidatą, yra gerokai banalesnė. Partijų reitinguose šiuo metu užtikrintai pirmauja Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Tačiau neaišku, kas galėtų būti jų kandidatas į premjerus. Partijos, kurios realiai dėl pergalės rinkimuose nekovoja, gali savo kandidatais kelti ir visiškai nesuinteresuotus ministro pirmininko pareigomis asmenis, bet socdemai šios prabangos neturi. Vilija Blinkevičiūtė neatrodo nusiteikusi grįžti į nacionalinę politiką. Mindaugas Sinkevičius varsto teisėsaugos institucijų duris.
Stipraus kandidato į premjerus neturėjimas gali būti milžiniška problema socialdemokratams. Neatmestina tikimybė, kad V. Blinkevičiūtė tiesiog bus priversta tapti LSDP kandidate į premjerus. Padėtis LSDP stovykloje rodo, kad, nors socialdemokratai kol kas yra aiškūs Seimo rinkimų favoritai, bet tikrai nėra nepažeidžiami.
„Valstiečiai“ nenori atsilikti ir todėl nutarė paremti I. Vėgėlę, tikėdamiesi, kad jis solidžiai pasirodys Prezidento rinkimuose (bet jų nelaimės), bus motyvuotas išnaudoti politinį kapitalą Seimo rinkimuose ir pasirinks „valstiečius“. LVŽS skaičiavimais, toks scenarijus galbūt gali grąžinti partiją į kovą dėl pergalės Seimo rinkimuose.
LVŽS skaičiavimai aiškūs: turėdamos stiprius lyderius rinkimams ir kitos opozicijos partijos gali įnešti intrigos į Seimo rinkimus. Gali būti, kad Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ į Seimo rinkimus ves Virginijus Sinkevičius. „Valstiečiai“ nenori atsilikti ir todėl nutarė paremti I. Vėgėlę, tikėdamiesi, kad jis solidžiai pasirodys Prezidento rinkimuose (bet jų nelaimės), bus motyvuotas išnaudoti politinį kapitalą Seimo rinkimuose ir pasirinks „valstiečius“. LVŽS skaičiavimais, toks scenarijus galbūt gali grąžinti partiją į kovą dėl pergalės Seimo rinkimuose.
I. Vėgėlės išskaičiavimai aiškūs. Priimdamas politinę paramą ir atsisakęs finansinės, jis lieka tiesiogiai nesusisaistęs – dėkodamas už palaikymą jis paminėjo visas partijas, kurios jį remia Prezidento rinkimuose. Logika paprasta – aiškiau susiejęs save su kuria nors politine jėga Prezidento rinkimų kampanijoje, jis daug prarastų ir nebegalėtų būti nepatekintųjų partijomis ir politine sistema kandidatu. Dabartinis jo tikslas paprastas – maksimalus rezultatas Prezidento rinkimuose, o tada jau laisvė rinktis iš skirtingų alternatyvų Seimo rinkimams.
„Valstiečių“ vilionių stiprioji pusė yra tai, kad sudaręs sąjungą su LVŽS, I. Vėgėlė turėtų stipresnes pozicijas prie derybų stalo, kai bus formuojama nauja valdančioji koalicija – rezultatas rinkimuose turbūt būtų geresnis, negu tempiant į viršų politikos nykštukus. Rizikos aiškios – užtenka pasižiūrėti į S. Skvernelio ir R. Karbauskio santykių istoriją. LVŽS lyderis turi savo viziją bei darbotvarkę.
Politikas liktų laisviausias, jeigu į Seimo rinkimus eitų su kuria nors neparlamentine partija, pavyzdžiui, Krikščionių sąjunga. Tada jis galėtų laisvai diktuoti savo darbotvarkę ir atlikti savotišką partijos perėmimą, kaip jau ne kartą matėme Lietuvos politikoje. Šį kartą net nebūtų poreikio keisti pavadinimą.
Tačiau „valstiečių“ vilionių stiprioji pusė yra tai, kad sudaręs sąjungą su LVŽS, I. Vėgėlė turėtų stipresnes pozicijas prie derybų stalo, kai bus formuojama nauja valdančioji koalicija – rezultatas rinkimuose turbūt būtų geresnis, negu tempiant į viršų politikos nykštukus. Rizikos aiškios – užtenka pasižiūrėti į S. Skvernelio ir R. Karbauskio santykių istoriją. LVŽS lyderis turi savo viziją bei darbotvarkę. Jeigu I. Vėgėlė jungsis prie „valstiečių“, jam teks derintis prie R. Karbauskio.
Vargu, ar tokia sąjunga gali būti tvari ir ilgalaikė. Ką pasirinks I. Vėgėlė – potencialiai aukštesnį atstovaujamos partijos rezultatą Seimo rinkimuose, bet sudėtingą partnerį ar kuklesnį rezultatą rinkimuose, bet visišką kontrolę? Atsakymas tikrai nėra vienareikšmis.
Nereikėtų tikėtis, kad greitai išgirsime apie tolimesnius I. Vėgėlės planus. Jeigu jis jau dabar deklaruotų savo ambicijas Seimo rinkimams, taip rinkėjams rodytų, jog netiki savo šansais laimėti Prezidento rinkimus.
Jeigu I. Vėgėlė nepateks į antrą turą (ir ypač, jeigu jo rezultatas bus prastesnis negu dabar apklausose fiksuojamas populiarumas), patrauklumas partijų akyse kris. Tada ir „valstiečiai“ nebūtinai veršis jį kviesti vesti partiją į Seimo rinkimus. Bet „valstiečių“ manevras iš Prezidento rinkimų patraukti A. Verygą ir remti I. Vėgėlę galbūt gali tapti iš esmės Seimo rinkimų trajektoriją keičiančiu veiksniu.
