Lietuvos socialdemokratų partija antrajame ture nelaimėjo vos penkių vienmandačių. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DS) yra vienintelė partija, kurios pergalių ir pralaimėjimų balansas prieš socialdemokratus yra teigiamas – laimėjo tris iš penkių dvikovų. Nemažas laimėjimas yra tai, kad LSDP puikiai pasirodė kovose prieš kitas dabartinės opozicijos partijas. Iš viso su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Lietuvos regionų partijos (LRP) ir DS kandidatais socialdemokratai kovojo 14 apygardų. Dešimtyje iš šių apygardų reikėjo konkuruoti su politikais, kurie laimėjo savo vienmandatėse 2020 m. Seimo rinkimuose, dalis jų – ir 2016 m. Iš šio dešimtuko atsilaikė tik du – Kęstutis Mažeika ir Algirdas Butkevičius, o iš viso LSDP šiuose mūšiuose laimėjo 11 mandatų.
Sėkmės istorija tapo ir didieji miestai (visuose penkiuose didžiuosiuose miestuose laimėta bent vienoje vienmandatėje apygardoje), ypač Kaunas. Būtent laikinoji sostinė ir tapo kertiniu mūšiu, kurio baigtis dabar leidžia LSDP galvoti apie trijų partijų koaliciją. 6 iš 8 Kauno miesto teritoriją apimančių vienmandačių apygardų laimėjo socialdemokratų kandidatai, kai partija 2020 m. apskritai laimėjo vos penkiose vienmandatėse per visą Lietuvą. Žinoma, tai toli gražu nereiškia, kad LSDP pasidėjo pamatus ateities dominavimui Kaune. Tiesiog šį kartą čia veikia panašus efektas, koks dažnai matomas regionuose (ir tame pačiame Kaune 2016 m.), kai kitų partijų rėmėjai antrame ture susivienija aplink asmenį, kovojantį prieš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatą. Bendrai vertinant, šių metų LSDP vienmandatininkų sąrašas nebuvo išskirtinai stiprus. Daugelis jų pirmuose turuose pasirodė kukliau negu LSDP sąrašas atitinkamose apygardose. Tačiau šį kartą didžiajai daliai pergales garantavo vien tai, po kokia vėliava jie kovojo rinkimuose.
Jau trečiuose Seimo rinkimuose iš eilės juos laiminti partija pasiekia pusšimčio mandatų ribą, į kurią pirmiausia atveda sėkmė vienmandatėse apygardose. Prieš ketverius metus TS-LKD ne taip ryškiai dominavo vienmandatėse apygardose, bet 27 pergalių pakako pasiekti 50 mandatų. Prieš aštuonerius metus LVŽS rezultatas buvo dar šiek tiek geresnis už šįkart pasiektą socialdemokratų.
Kita įdomi tendencija – jau trečiuose Seimo rinkimuose iš eilės juos laiminti partija pasiekia pusšimčio mandatų ribą, į kurią pirmiausia atveda sėkmė vienmandatėse apygardose. Prieš ketverius metus TS-LKD ne taip ryškiai dominavo vienmandatėse apygardose, bet 27 pergalių pakako pasiekti 50 mandatų. Prieš aštuonerius metus LVŽS rezultatas buvo dar šiek tiek geresnis už šįkart pasiektą socialdemokratų.
Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad gana silpnai pasirodė partijų, kurių sąrašai nepateko į Seimą, kandidatai. Laisvės partija (bent jau kol kas) ir LRP pralaimėjo trijose vienmandatėse apygardose, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai ir „Laisvei ir teisingumui“ antrame ture pavyko laimėti tik po vieną vietą, suklupo ir aiškiu favoritu Telšiuose laikytas save išsikėlęs Valentinas Bukauskas. Bendrą padėtį kiek pataisė Nacionalinio susivienijimo iškeltas Vytautas Sinica ir Utenoje save išsikėlęs Vitalijus Šeršniovas.
Galima daryti prielaidą, kad rinkėjai suvokia, jog pavienio Seimo nario galia parlamente nėra didelė ir teikia pirmenybę tiems, kurie atstovaus potencialiai stipresnėms frakcijoms ir todėl gali turėti didesnę įtaką.
Antrasis turas sėkmingas ir „Nemuno aušrai“ (NA). Sėkmės receptas paprastas – Remigijus Žemaitaitis ir palankūs varžovai antrame ture. Daugelis NA kandidatų net nesivargino dalyvauti debatuose ir už savo pergales turėtų būti dėkingi vien partijos lyderiui. 4 iš 5 antruose turuose laimėjusių kandidatų pergales iškovojo prieš dabartinės valdančiosios koalicijos partijų kandidatus.
Demokratų pasirodymas toks, kokio ir buvo galima tikėtis. Galbūt buvo galima iškovoti keliomis pergalėmis daugiau – socialdemokratams pralaimėjo 2020 m. savo vienmandatėse apygardose laimėję Laima Nagienė ir Tomas Tomilinas.
Didžiausia pralaimėtoja tapo Tėvynės sąjunga. Beveik visos pergalės sukoncentruotos tik į Vilnių ir jo apylinkes (išskyrus Kalniečių, Danės ir Pasaulio lietuvių apygardas). Partijai tikrai nepadėjo tai, kad į rinkimų finišo tiesę ji išėjo varginama nesibaigiančių klausimų apie Gabrieliaus Landsbergio šeimos turtą ir verslo interesus, galėjo pakenkti ir tarp turų naują pagreitį išvystęs „Foxpay“ skandalas. Galiausiai, pasitvirtino sena taisyklė – valdantieji baudžiami.
Liberalų sąjūdžio (LS) galutinis rezultatas gana sėkmingas – laimėta penkiose vienmandatėse apygardose. Lūkesčiai kiek viršyti – Eugenijaus Gentvilo ir Simono Kairio pergalės prieš antrąjį turą neatrodė labai tikėtinos, Jevgenijaus Šuklino pergalė iškovota nedidele persvara. Simboliška, kad E. Gentvilo pergalė vietą Seime atnešė jo sūnui Simonui. LS delegacijoje sumažėjo vadinamųjų „agroliberalų“ – teliko Viktoras Pranckietis ir Ričardas Juška.
Antrasis turas nebuvo sėkmingas LVŽS kandidatams. Iškovotos vos dvi pergalės – savo apygardų neapgynė Guoda Burokienė, Valius Ąžuolas ir Giedrius Surplys. Tvirtos atramos neturės ir Ignas Vėgėlė: Seime dirbs tik vienas jo komandos narys – Rimas Jonas Jankūnas (pateks, nes mandato atsisakys Aurelijus Veryga).
Vis dėlto, didžiausia pralaimėtoja tapo Tėvynės sąjunga. Beveik visos pergalės sukoncentruotos tik į Vilnių ir jo apylinkes (išskyrus Kalniečių, Danės ir Pasaulio lietuvių apygardas). Partijai tikrai nepadėjo tai, kad į rinkimų finišo tiesę ji išėjo varginama nesibaigiančių klausimų apie Gabrieliaus Landsbergio šeimos turtą ir verslo interesus, galėjo pakenkti ir tarp turų naują pagreitį išvystęs „Foxpay“ skandalas. Galiausiai, pasitvirtino sena taisyklė – valdantieji baudžiami. Galutinis rezultatas nėra jau toks prastas – frakcija vis tiek bus antra didžiausia. Bet faktas, kad lūkesčiai buvo didesni. Ypač skaudus pralaimėjimas patirtas prieš Vytautą Sinicą Karoliniškų–Pilaitės apygardoje ir, žinoma, ryškus Gabrieliaus Landsbergio politinę karjerą užbaigęs fiasko Centro–Žaliakalnio apygardoje Kaune.
Potenciali socialdemokratų, demokratų ir „valstiečių“ koalicija beveik pasiekė maksimalias savo ribas – turėtų 74 vietas iš 79, kurias teoriškai buvo galima užsitikrinti. Tačiau aritmetika dar ne viskas – paprasta nebus. Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio tarpusavio santykiai tarp Seimo rinkimų turų buvo itin įtempti. Abu turi nuoskaudų ir nenori, kad oponentas turėtų ryškų vaidmenį. Socialdemokratams teks būti taikytojais ir derinti šių politikų ambicijas. Tačiau sėkmė nėra garantuota.
Rinkimų naktį socialdemokratai patvirtino, kad nori derėtis dėl koalicijos su demokratais ir „valstiečiais“. Beje, potenciali socialdemokratų, demokratų ir „valstiečių“ koalicija beveik pasiekė maksimalias savo ribas – turėtų 74 vietas iš 79, kurias teoriškai buvo galima užsitikrinti. Tačiau aritmetika dar ne viskas – paprasta nebus. Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio tarpusavio santykiai tarp Seimo rinkimų turų buvo itin įtempti.
Abu turi nuoskaudų ir nenori, kad oponentas turėtų ryškų vaidmenį. Socialdemokratams teks būti taikytojais ir derinti šių politikų ambicijas. Tačiau sėkmė nėra garantuota. Realiausios alternatyvos šiai koalicijos konfigūracijai yra dvi: „valstiečius“ galėtų pakeisti NA arba LS (žinoma, yra ir nedidelė koalicijos be demokratų tikimybė). Sąjunga su NA sudėtinga dėl R. Žemaitaičio reputacijos ir sunkiai prognozuojamo būdo, tačiau žvelgiant iš pragmatinės pusės, tokia koalicija būtų gausiausia. LS į koaliciją per daug nesiveržia, tačiau būtent socialdemokratų, demokratų ir liberalų koalicija atrodo kaip potencialiai stabiliausias koalicijos variantas Lietuvai. Tačiau susitarti nebūtų lengva, ypač dėl ekonominės politikos.
Išlieka atviras būsimo premjero klausimas. Tačiau išvengti premjero posto Vilijai Blinkevičiūtei nebus lengva. Apsispręsti padėti tašką bet kokioms spekuliacijoms apie atsitraukimo galimybę spaus tiek partijos kolegos, tiek potencialūs partneriai, galbūt neoficialiai ir Prezidentas. Sunku rasti kitą alternatyvų premjerą, kuris tiktų visoms suinteresuotoms pusėms.
