Nors prieš 2019 m. Prezidento rinkimus I. Šimonytė daug lyginta su Dalia Grybauskaite, bet skirtumai akivaizdūs. D. Grybauskaitė visada laikėsi itin atokiai nuo politinių partijų. Nors jos kandidatūrą remdavo partijos, bet buvusi Prezidentė visada palaikė atstumą, kad rinkėjai jos tiesiogiai netapatintų su jokiomis politinėmis jėgomis. I. Šimonytė 2016 m. buvo įrašyta ketvirtuoju numeriu TS-LKD Seimo rinkimų kandidatų sąraše. Ir nors partijoje oficialiai ji dar naujokė, bet dar iki 2019 m. Prezidento rinkimų politikės įtaka TS-LKD buvo labai stipri.
2019 m. I. Šimonytei sėkmę padėjo pasiekti keletas faktorių, kurie dabar jau nebegelbės. Gitanui Nausėdai laikantis gana neutralios pozicijos, ji buvo pagrindinis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) suformuotą Vyriausybę kritikuojantis balsas Prezidento rinkimuose. I. Šimonytė dar buvo santykinai naujas veidas Lietuvos politikoje ir galėjo išnaudoti šalies rinkėjų polinkį palankiai žvelgti į naujokus.
Tai, kad I. Šimonytei nepavyko tapti prezidente, partijai galiausiai galbūt išėjo į naudą. Vedama šios politikės TS-LKD po aštuonerių metų opozicijoje sugrįžo į valdžią. Būtent tai, kad Prezidento posto I. Šimonytė siekia iš premjero pozicijos, neleidžia tikėtis, kad scenarijus kitais metais bus geresnis negu 2019 m.
Buvo daugybė objektyvių aplinkybių, dėl kurių I. Šimonytei dirbti premjere sudėtinga. Lyginti skirtingus laikotarpius sunku, bet turbūt jai tekę iššūkiai buvo didžiausi, bent jau tarp tų krizių, kurias suvaldyti teko XXI a. Lietuvai vadovavusiems ministrams pirmininkams. Kadencija prasidėjo nuo „Covid-19“ pandemijos, vėliau sekė Baltarusijos diktatoriaus suorganizuotas nelegalių migrantų antplūdis, Rusija užpuolė Ukrainą, į seniai nematytas aukštumas pakilo infliacija, ypač išaugo energijos kainos, reikėjo pasirūpinti į mūsų šalį atvykstančiais ukrainiečiais. Galima daug ginčytis dėl kiekvienos iš šių krizių suvaldymo, bet faktas, kad neretai tekdavo imtis nepopuliarių sprendimų.
Likus metams iki Seimo rinkimų, jos ministrų kabinete įvyko vos vienas pokytis. Taip nutiko ne todėl, kad visi ministrai dirbo tobulai. Premjerė, nepaisydama aplinkybių, gindavo kiekvieną savo kabineto narį, net kai aplinkybės būdavo nepalankios. Tokia jos pozicija patogi ministrams, tačiau apsunkino ministrų kabineto darbą ir sukūrė papildomos įtampos. Netikėčiausias posūkis buvo užsispyrimas žūtbūt surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, kai opozicija ir Prezidentas čekių skandalo įkarštyje pareikalavo trijų ministrų atsakomybės. Nors I. Šimonytė vėliau apsigalvojo ir Vyriausybė liko dirbti, bet tokie politiniai viražai niekada neprideda populiarumo – pasitikinčiųjų Vyriausybe nuo balandžio iki rugsėjo sumažėjo 10 proc. („Delfi“ / „Spinter tyrimai“).
Ši Vyriausybės krizė rimtai iškėlė klausimą apie galimą premjerės atsitraukimą nuo aukščiausių postų siekimo pasibaigus kadencijai. Tačiau gana greitai pokalbiuose su žiniasklaida I. Šimonytė ėmė teigti, kad svarstytų galimybę dalyvauti Prezidento rinkimuose.
Politikės motyvai labai aiškūs. TS-LKD suvokia, jog šiuose rinkimuose dalyvauja olimpiniu principu ir dėl Prezidento posto nekovoja. Tikslas – turėti dabartinei partijos linijai lojalų kandidatą, galintį maksimizuoti TS-LKD rezultatą. Arvydas Anušauskas neatitinka pirmojo kriterijaus. Laurynas Kasčiūnas ar Paulius Saudargas laikosi krikdemiškų pažiūrų, kurios partijoje nedominuoja. Gabrieliaus Landsbergio reitingai labai žemi. Pusė lietuvių neturi nuomonės apie Moniką Navickienę („Vilmorus“). I. Šimonytės kandidatavimas yra paprasčiausias būdas pasiekti TS-LKD tikslus.
Premjerė savo misiją atliks. Koks bus rezultatas, prognozuoti anksti. Rinkimai bus sunkesni ne tik dėl to, kad startuoti iš premjero posto sudėtinga. Nors keltas bendro koalicijos kandidato klausimas, bet Liberalų sąjūdis (LRLS) ir Laisvės partija (LP) veikiausiai neatsitrauks nuo idėjos turėti po savo kandidatą Prezidento rinkimuose. Prie tokio apsisprendimo veikiausiai prisidėjo ir partnerius nemaloniai nustebinusi pirmalaikių rinkimų idėja. Nežinome, kas bus mažųjų koalicijos partnerių kandidatai. Realu, kad jų dalyvavimas esminės žalos I. Šimonytei nepadarys. Bet kartais gerą rezultatą nuo pralaimėjimo skiria keli tūkstančiai ar dar mažiau balsų.
Didžiausias įmanomas pralaimėjimas net nebūtų nepatekimas į antrą turą. Naujausioje „Delfi“ / „Spinter tyrimų“ apklausoje I. Šimonytę ir A. Anušauską kartu sudėjus ketino palaikyti 9,4 proc. respondentų. Įvertinus statistinės paklaidos ribą, I. Šimonytė potencialiai Prezidento rinkimų kontekste populiari tiek pat, kaip Vilija Blinkevičiūtė ir Ignas Vėgėlė. Nežinome, kokie bus šių asmenų sprendimai dėl dalyvavimo Prezidento rinkimuose. Praleisti į priekį V. Blinkevičiūtę nebūtų tragedija TS-LKD – socialdemokratai dirba opozicijoje ir yra reitingų lyderiai. Kita istorija būtų kuklesnis negu I. Vėgėlės pasirodymas. Žinoma, galbūt I. Vėgėlė pavasarį jau nebebus tarp pirmaujančių kandidatų. Įvertinus TS-LKD rinkiminį potencialą, veikiausiai I. Šimonytė kampanijos finiše žais aukštesnėje lygoje už I. Vėgėlę, tačiau dabar negalime visiškai atmesti varianto, pagal kurį antrame Prezidento rinkimų ture susigrumtų du TS-LKD atžvilgiu itin priešiškai nusiteikę kandidatai. Toks rezultatas būtų labai blogas signalas ir artėjantiems Seimo rinkimams, į kuriuos partiją turbūt ves ta pati I. Šimonytė, veikiausiai perimsianti ir TS-LKD pirmininko postą.