Ne vienam kauniečiui V. Matijošaitis būtent ir siejasi su kompleksų atsikratymu – pagerėjo miesto folkloru buvusi miesto gatvių būklė, miesto šūkiu tapo geltonose lentelėse nuolat sutinkamas užrašas „Kaunas tvarkosi“.
Skirtingoms Vilniaus miesto savivaldybės administracijoms niekaip nepavykstant pasiekti proveržio šimtmečio statybomis tituluojamo Nacionalinio stadiono projekte, Kaunas jau vasarą turėtų baigti Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukciją, po kurios statinys atitiks aukščiausiai – 4 UEFA kategorijai keliamus reikalavimus. Lietuvos futbolo federacija stadiono atidarymą planuoja rugsėjo mėnesį.
Tačiau kartais keliamas klausimas, kokia yra efektyvumo kaina. Stadiono rekonstrukcija yra didžiausias visuomeninis Kaune „Autokaustos“ vykdomas projektas, o sėkme konkursuose ši įmonė pasižymėjo ir anksčiau. Naujienų agentūra BNS suskaičiavo, kad vien per pastaruosius trejus metus „Autokausta“ Kaune laimėjo konkursų daugiau nei už 100 milijonų eurų.
Projektai vykdomi toliau nepaisant to, kad įmonės direktoriui Juozui Kriaučiūnui ir buvusiam Kauno savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui pateikti įtarimai korupcija. Žinoma, E. Masiulio ir „MG Baltic“ istorija yra geriausias įrodymas, kad skambiai prasidėjusios istorijos gali baigtis ir išteisinimais. Visgi įtarimai administracijos direktoriui meta šešėlį ir merui, kuris pasitikėjo V. Šiliausku. Pats V. Matijošaitis pripažino, kad jaučia atsakomybę, nes laiku nepastebėjo, kas vyksta.
Šešėlių Kauno mero karjeroje būta ir anksčiau – LRT tyrimų komanda dar 2019 m. aiškinosi galimus mero įmonės verslo interesus Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinyje. Prieš trejus metus žiniasklaida paviešino Kauno regiono plėtros tarybos posėdžio stenogramą. Posėdyje buvo diskutuojama apie V. Matijošaičio ambicijas plėsti miesto ribas. Kauno rajono savivaldybės atstovui atkreipus dėmesį, kad tokie sprendimai negali būti įgyvendinami prieš rajono gyventojų valią, Kauno meras žadėjo „Mes tą jų valią nusipirksim“.
Be įtarimų administracijos direktoriui, V. Matijošaičio reputacijai kenkia ir vangoka reakcija į karą Ukrainoje. „Vičiūnų grupė“ turi fabriką Karaliaučiaus srityje. Įmonės valdybos narys, politiko sūnus Dainius Matijošaitis pripažino, kad koncernas vėlavo priimti sprendimą dėl pasitraukimo iš Rusijos. Tikimasi verslą Rusijoje parduoti vasarą ir skelbiama, kad tai bus pardavimas be „atgalinio bilieto“ – galimybės susigrąžinti įmonę ateityje.
Vangią V. Matijošaičio reakciją sukiritikavo net ir ilgametis sąjungininkas Saulius Skvernelis. Pirmuose reitinguose po karo Ukrainoje ir V. Šiliausko sulaikymo, pasitikėjimas V. Matijošaičiu smuko nuo 39 iki 26%. („Vilmorus“).
Politiniai oponentai jau ne kartą mėgino žaisti V. Matijošaičio prorusiškumo ar sovietinės praeities korta. 2015 m. Kauno mero rinkimų antroje turo debatuose Andrius Kupčinskas prikaišiojo V. Matijošaičiui, kad šis iki pat 1991 m. rugsėjo buvo Kauno miesto Požėlos rajono Vidaus reikalų skyriaus viršininko pavaduotojas politiniam darbui.
Politikas gynėsi: „Gimiau tais laikais ir dirbau tais laikais. Tai gal gerbiamas meras Kupčinskas nori visus tuo metu gyvenusius ir dirbusius surinkti į rotušės aikštę ir užmėtyti akmenimis?“ Nuo 2008 m. V. Matijošaitis yra ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Lietuvos ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo su Rusijos Federacija tarybos viceprezidentas.
Delsimas pasitraukti iš Rusijos ir administracijos direktoriaus klystkeliai nebūtinai yra mirtinas nuosprendis V. Matijošaičio galimybėms likti mero poste. Jis vis dar išsilaiko dešimtuke politikų, kuriais Lietuvoje pasitikima labiausiai („Vilmorus“). Dabartinės „Vieningo Kauno“ pozicijos taryboje yra itin stiprios – 32 vietos iš 40.
Po 2019 m. savivaldos rinkimų be „Vieningo Kauno“ į tarybą pateko tik Tėvynės sąjunga (TS-LKD). 2011-2015 m. ir nemažą dalį pirmojo nepriklausomybės dešimtmečio šiai partijai priklausė Kauno mero postas, ji ilgą laiką dominuodavo mieste ir Seimo rinkimuose. 2015 m. V. Matijošaitis TS-LKD pasirinko pagrindiniu savo kampanijos taikiniu ir antrame ture įveikė tuometį Kauno merą Andrių Kupčinską. Po metų vykusiuose Seimo rinkimuose Kauno vienmandatėse apygardose laimėjo vienintelis TS-LKD politikas – Gabrielius Landsbergis. 2019 m. TS-LKD kandidatė į merus Jurgita Šiugždinienė gavo 12% balsų. Tai leido užimti antrą vietą, bet neužkirto kelio V. Matijošaičiui būti perrinktam jau per pirmąjį rinkimų turą.
Visgi yra ir ženklų, kad TS-LKD atgauna kauniečių pasitikėjimą. Gana solidžiai pasirodyta paskutiniuose prezidento (nors antrame ture Gitanas Nausėda Ingridą Šimonytę ir aplenkė) bei Europos parlamento rinkimuose (užtikrintai laimėjo balsavimą Kaune). 2020 m. Seimo rinkimų rezultatai vėl galėjo įkvėpti optimizmo – TS-LKD sąrašas Kaune dominavo, o kelti kandidatai laimėjo visose Kauno vienmandatėse apygardose, išskyrus vieną.
Tačiau tai nereiškia, kad partija bus sėkminga ir savivaldos rinkimuose. Smūgiu TS-LKD tapo buvusios Kauno skyriaus pirmininkės Editos Gudišauskienės sprendimas palikti partiją ir prisijungti prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“. Vargu, ar ji būtų tapusi kandidate į meres, bet sprendimas aiškiai demonstruoja lyderių netikėjimą TS-LKD skyriaus perspektyvomis.
Savivaldos rinkimuose patrauklaus kandidato į merus turėjimas yra ne mažiau svarbu už kandidatų sąrašą. Jeigu politiniai konkurentai laikys V. Matijošaitį neįveikiamu ir todėl rinksis ne pirmo ryškumo kandidatus į merus, jis ir liks savo poste. Jeigu bus rimtai investuojama į galimybę laimėti Kaune, intriga gali būti labai didelė.
Galiausiai nėra aiški ir galutinė paties Kauno mero nuostata dėl naujos kadencijos. Naujienų agentūrai BNS V. Matijošaitis reiškė nepasitenkinimą tuo, kad likus mažiau negu metams iki rinkimų dar nėra aišku, kokie bus mero įgaliojimai.
Apie savo kandidatavimą kol kas jis kalba miglotai. Dėti tašką politinėje karjeroje arba pasitraukti į antrą planą gali skatinti ir verslo Rusijoje istorija – jeigu politinė karjera ima kliudyti verslui, nebūtinai Kauno meras rinksis politiką. Žinoma, kad V. Matijošaičio pasitraukimas iš esmės keistų padėtį ir turėtume sunkiai nuspėjamus rinkimus. Visgi realiau, kad tiek daug investavęs į politinę karjerą, Kauno meras sieks trečios kadencijos. Tačiau tai gali būti sunkiausia V. Matijošaičio kova iki šiol.