Žinoma, kad didžiausią politinį Žemės drebėjimą potencialiai galėtų sukelti G. Nausėdos nutarimas nesiekti perrinkimo. Vis tik tokia tikimybė atrodė minimali jau klausant paskutinio metinio Prezidento pranešimo, kurį buvo galima laikyti pirmu žingsniu į rinkimų kovą. Viename renginyje praėjusią savaitę G. Nausėda sakė, kad „dar nori turėti aktyvios politinės veiklos“. Sunku surasti priežasčių, kodėl Prezidentas galėtų nesiekti perrinkimo.
DP apsisprendimas bus aiškus gruodžio 10 dieną. Partijos pirmininko Andriaus Mazuronio pasisakymai aiškiai rodo, jog „darbiečių“ prioritetas yra logiškas – Seimo rinkimai. Tikėtina, kad siekiant sutaupyti lėšų bus nutarta Prezidento rinkimuose nesivaržyti. Bet jeigu vis dėlto savo kandidatą DP turės, jis dėl antrojo turo nekovos.
LSDP pozicijos visiškai kitokios. Naujausia „Delfi“ / „Spinter tyrimų“ prezidentinė apklausa rodo, kad Vilija Blinkevičiūtė galėtų rimtai pretenduoti į antrąjį rinkimų turą Prezidento rinkimuose.
Nepanašu, kad pati politikė labai veržtųsi šia galimybe pasinaudoti. Čekių skandalas ir Generalinės prokuratūros pareikšti įtarimai Mindaugui Sinkevičiui dar labiau viską sujaukia – realu, kad, jeigu ne iniciatyva „Skaidrinam“, būtent Jonavos meras būtų LSDP kandidatas į premjerus, o V. Blinkevičiūtei pasirinkimai dėl politinės ateities būtų susiaurėję.
Dabar V. Blinkevičiūtė turi rinktis iš visų kitais metais vyksiančių rinkimų. Dabartiniame kontekste ji atrodo vienintelė partijos lyderė, kuri gali būti konkurencinga siekiant aukščiausių politinių postų. Apie tai, kad ji būtų geriausia kandidatė į prezidentus, žiniasklaidai daug kalba ir įtakingi partijos nariai. Tad apsisprendimą gali lemti mąstymas apie partijos, o ne asmeninius interesus.
Užkulisiuose kalbama apie scenarijų, kad LSDP galėtų sulaužyti tradiciją ir nekelti savo kandidato į prezidentus, bet palaikyti G. Nausėdos kandidatūrą. 2019 m. Prezidento rinkimuose jis buvo populiariausias tarp LSDP rinkėjų.
Tuomet socialdemokratams atstovavo Vytenis Povilas Andriukaitis. Žinoma, kad G. Nausėda yra ryškiausia dabartinei valdančiajai koalicijai oponuojanti figūra ir tarp jo rinkėjų dominuos asmenys, palaikantys parlamentinės opozicijos partijas. Nors G. Nausėda vėl veiktų kaip LSDP kandidato rezultatus prastinantis veiksnys, tačiau ir jo paties rezultatui pirmame ture nemenką žalą galėtų padaryti V. Blinkevičiūtės kandidatavimas.
Kitos figūros iš opozicinio flango gerokai menkesnio kalibro. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Giedrimas Jeglinskas pagal savo išsilavinimą ir patirtį neblogai atitinka Prezidento funkcijas, užfiksuotas Konstitucijoje. Turi karinės ir diplomatinės patirties, tačiau stokoja žinomumo visuomenėje.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltas Aurelijus Veryga turi labai aiškias lubas. Demokratų ir „valstiečių“ kandidatų pasirinkimas turėjo pradžiuginti G. Nausėdą ir gali būti reikšmingas apie savo apsisprendimą mąstančiai V. Blinkevičiūtei.
Vienu metu atrodė, kad dabartinė valdančioji koalicija iškels tris kandidatus. Tačiau teismo sprendimu Liberalų sąjūdžiui teks sumokėti 377 tūkst. eurų baudą ir nutarta Prezidento rinkimus praleisti. Ryškiausia valdančiųjų flango figūra – Ingrida Šimonytė. Žinoma, jai rinkimai nebus patogūs – kartu su prezidentu G. Nausėda ji bus visų konkurentų taikiklyje, apie Vyriausybės darbą kampanijoje bus kalbama nemažai. Tačiau jos stiprybė gali būti istoriškai aktyviai balsuojantis Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) elektoratas. Rinkimuose dalyvaus ir Laisvės partijos (LP) iškeltas Dainius Žalimas. Visai kitaip apie jo galimybes kalbėtume, jeigu jį būtų iškėlusi TS-LKD ar bendrai valdančioji koalicija. Bet atsižvelgiant į LP reitingus, teisininkas rinkimuose dėl antrojo turo nekonkuruos.
Pagal dabartinius apklausų duomenis, į antrąjį turą rimtai pretenduos Ignas Vėgėlė. Jo retorika labai išsiskiria iš kitų kandidatų. Kai nemaža dalis iš jau pranešusių apie dalyvavimą rinkimuose kandidatų akcentuoja, jog dalyvauja, kad atstovautų vienai ar kitai rinkėjų grupei, I. Vėgėlė kalba apie pasižadėjimą tarnauti Lietuvai ir tai, kad sėkmės atveju, dalis jo komandos dirbtų Prezidentūroje.
Daugelis kandidatų šiuose rinkimuose dalyvauja be didelio entuziazmo ir nesugeba sudaryti įspūdžio, kad patys tiki, jog gali laimėti prieš G. Nausėdą.
Šiame kontekste I. Vėgėlė išsiskiria. Kalba, kurios metu jis pranešė apie dalyvavimą rinkimuose, aiškiai nubrėžė vaizdą, kas yra jo potencialūs rinkėjai – socialiai konservatyvūs asmenys, nepatenkinti tuo, kokiu keliu dabar eina Lietuva, ir nepasitikintys valdžios institucijomis. Su „protesto elektoratu“ problema dažnai ta, jog reikia įdėti nemažai pastangų, kad tokių nuostatų rinkėjai ateitų prie balsadėžių.
Galima išskirti tris rinkėjų flangus: pirmasis dažniausiai rinksis iš dabartinių valdančiųjų kandidatų – I. Šimonytės ir D. Žalimo; antrasis svyruos tarp G. Nausėdos ir parlamentinės opozicijos partijų iškeltų kandidatų; o tuos, kuriems nepriimtini nei valdantieji, nei G. Nausėda, vilios I. Vėgėlė.
Kita vertus, „15min.lt“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad ir tarp dabartinių valdančiųjų elektorato rastume palankiai G. Nausėdos atžvilgiu pasisakančių asmenų – pavyzdžiui, pusė Liberalų sąjūdžio rinkėjų, pasikartojus 2019 m. Prezidento rinkimų antrojo turo scenarijui, balsuotų už dabartinį prezidentą, o ne I. Šimonytę.
Sprendžiant iš dabartinės padėties, nusprendęs dalyvauti rinkimuose G. Nausėda taptų akivaizdžiu jų favoritu. Tačiau ne tokiu stipriu, jog nereiktų antrojo turo. Galime lyginti padėtį su 2014 m. D. Grybauskaitės kandidatavimu – likus pusmečiui iki rinkimų jos reitingas buvo beveik dvigubai aukštesnis už dabartinį G. Nausėdos populiarumą prezidentiniuose reitinguose, bet antrojo turo vis tiek reikėjo.
Jeigu rinkimai vyktų šiandien, dėl patekimo į antrąjį turą konkuruotų I. Šimonytė, I. Vėgėlė, prie jų galėtų jungtis ir V. Blinkevičiūtė.
Realu, kad kova dėl patekimo į antrąjį turą galėtų būti labai artima. Nors vargu, ar gali atsirasti daugiau negu keturi realūs (skaičiuojant su G. Nausėda) pretendentai į antrąjį rinkimų turą, bet ir kiekvieno prasčiau pasirodžiusio kandidato rezultatas paveiks bendrą rinkimų paveikslą.
Svarbus faktorius bus ir parašų surinkimas. 2019 m. Prezidento rinkimuose vos 9 iš 17 pretendentų į kandidatus surinko 20 tūkst. parašų, būtinų kandidatavimui (tiesa, keli kandidatai iš kovos pasitraukė dėl kitų priežasčių). Šis barjeras buvo per aukštas ne tik menkai žinomiems asmenims, bet ir Petrui Auštrevičiui ar Petrui Gražuliui. Nuo to, kas galiausiai stos prie starto linijos, gali priklausyti ir rinkimų baigtis.