Konservatyvumas politikoje paprastai dažniausiai siejamas su vertybiniais klausimais. Nors Tėvynės sąjungos pavadinime nuo 2008 m. nebėra žodžio konservatoriai, tačiau jis iki šiol paplitęs kaip bendrinis partijos pavadinimas.
Tačiau Tėvynės sąjunga tikrai nebėra socialiai konservatyviausia partija Lietuvoje. Sistemoje „Manobalsas.lt“ prieš kiekvienus nacionalinius rinkimus sudaromas klausimynas, kuris išsiunčiamas kandidatams. Pagal partijų kandidatų atsakymus yra nustatomos bendros partijų pozicijos ekonominėje, vertybinėje ir užsienio politikos dimensijoje.
Prieš 2020 m. Seimo rinkimus dimensijoje „Visuomenė ir kultūra“ kandidatų buvo klausiama apie marihuanos legalizavimą, asmenvardžių rašybos lotyniško alfabeto raidėmis įteisinimą, tos pačios lyties porų teises, imigraciją, abortus, bausmių griežtinimą, laisvių ribojimą pandemijos kontekste ir požiūrį į Valstybinę kalbos inspekciją. Tėvynės sąjungos pozicijos šioje dimensijoje konservatyvesnės negu Lietuvos socialdemokratų partijos, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio, bet gana ryškiai liberalesnės negu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), reikšmingai nesiskiria nuo Darbo partijos (DP).
Dar 2012 m. analogiškame „Manobalsas.lt“ teste Tėvynės sąjunga buvo konservatyviausia iš didžiųjų partijų – dimensijoje „Visuomenė ir kultūra“ TS-LKD taškas buvo arti „Tvarkos ir teisingumo“ pozicijų, o LVŽS ir DP buvo nežymiai liberalesnės partijos, palyginti su konservatoriais.
Užsienio šalyse didieji miestai paprastai nėra palankūs dešiniosioms partijoms ir dažniau balsuoja už kairiuosius. Tokia tendencija įprastai aiškinama tuo, kad miestai yra vertybiškai liberalesni. Tėvynės sąjunga jau ilgą laiką turi didmiesčių partijos reputaciją.
Tačiau ją labiausiai sustiprino būtent pastarieji Seimo rinkimai. TS-LKD sąrašas buvo populiariausias visose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rinkimų apygardose. Iš 24 vienmandačių apygardų trijuose didžiuosiuose miestuose TS-LKD kandidatai nelaimėjo vos keturiose (tačiau visose 24-iose pateko į antrąjį rinkimų turą).
Jeigu prie didžiųjų miestų priskirtume ir Panevėžį, tuomet TS-LKD 2020 m. Seimo rinkimuose laimėjo vos 6 vienmandatėse apygardose už penkių didžiųjų Lietuvos miestų ribų. Daugiamandatės apygardos balsavime regionuose sekėsi kur kas geriau – 17 apygardų už penkių didžiųjų Lietuvos miestų ribų TS-LKD sąrašas buvo populiariausias. Regionuose rezultatai neblogi, bet gerokai kuklesni ir ypač dažnai smogia „antrojo turo efektas“ (tarkime, 2019 m. merų rinkimuose po pirmojo turo pirmavo 23 TS-LKD kandidatai, merais buvo išrinkta mažiau negu pusė – 11).
Vieni iš dabar labiausiai visuomenėje linksniuojamų klausimų, kuriuos nagrinėjo ir šios kadencijos Seimas, yra tos pačios lyties porų partnerystė bei nedidelio kiekio narkotikų laikymo be tikslo platinti dekriminalizavimas.
Pastaruoju metu įvykdytos dvi visuomenės apklausos dėl partnerystės įteisinimo rodė gana skirtingus rezultatus, tačiau joms bendra tai, kad abiem atvejais partnerystė labiau palaikoma buvo didžiuosiuose miestuose ir skirtumas viršijo statistinės paklaidos ribas. Narkotikų klausimu liepos mėnesį apklausą LRT užsakymu atliko „Baltijos tyrimai“.
Dekriminalizavimo projektui nepritarė trys ketvirtadaliai respondentų, tačiau skirtumai tarp miestų ir kaimų buvo akivaizdūs. Kaimo vietovėse pritarė 7,67 proc. respondentų, miestuose – 15 proc., didmiesčiuose – beveik penktadalis.
Balsuojant dėl civilinės sąjungos septyni TS-LKD frakcijos nariai pasisakė prieš, penki balsavime nedalyvavo (TS-LKD frakcija tuomet turėjo 50 narių), panašiai frakcijos nuomonės išsiskyrė ir dėl narkotikų. Vis tik didžioji partijos frakcijos Seime dalis šiais visuomenę skaldančiais klausimais laikosi liberalios pozicijos, kaip ir pirmininkas Gabrielius Landsbergis bei premjerė Ingrida Šimonytė.
Tad Raseinių skyriaus reklama yra puikus indikatorius to, kad regionuose nuomonės apie vyraujančias TS-LKD elito pozicijas yra nevienareikšmiškos ir laikomos potencialiai pavojingomis rinkimų kontekste. Regionai konservatyvesni ir baiminamasi, jog „Vilniaus ir Seimo“ konservatorių nuostatos gali kaišioti pagalius į ratus tiems, kurių politinė karjera priklauso nuo mažesnių miestų ar kaimų rinkėjų.
Tai nebūtinai reiškia, kad TS-LKD pozicijos regionuose per artėjančius Seimo rinkimus neišvengiami smuks. Bet partijos lyderiai veikiausiai supranta, kad konservatoriai ten palaikomi ne dėl vertybinio liberalumo, o nepaisant jo.
Sugyventi vertybiniais klausimais yra sunkus uždavinys bet kokiai skėtinei partijai. Dažnai pamirštama, kad TS-LKD yra partijų susijungimo vaisius. Tėvynės sąjungoje veikia bendrija „Lietuvos krikščionys demokratai“, Politinių kalinių ir tremtinių bei Tautininkų frakcijos. Natūralu, kad kyla nesutarimų, kurie kartais tampa aštrūs.
Nors TS-LKD frakcijoje Seime ir tarp partijos lyderių regionuose yra reikšminga konservatyvesnių politikų grupė, bet vargu, ar jie turi galimybę dominuoti partijoje.
G. Landsbergį pirmininko poste veikiausiai pakeis I. Šimonytė. Sunku tikėtis, kad ji siektų keisti dabar vyraujančią partijos liniją. Tačiau tie politikai, kurie vertybiniais klausimais oponuoja vyraujančiai partijos elito linijai, vargu, ar ryžtųsi skilimui. Rimanto Dagio įkurtos Krikščionių sąjungos pavyzdys rodo, kad toks projektas sunkiai galėtų tikėtis sėkmės.
Tad veikiausiai bus išsaugotas status quo – kol nebus einama į karštus konfliktus, partijos vadovybė toleruos nuomonių įvairovę. Komunikavimą viešajai erdvei visuomenę skaldančiais klausimais mieliau užleis Laisvės partijos lyderiams, bet jų pasiūlymus rems.
Partija išlaikys stiprias pozicijas didmiesčiuose, bet regionuose pozicijos gali silpti, ypač, jeigu 2024 m. Seimo rinkimus Lietuva pasitiktų įteisinusi tos pačios lyties asmenų civilines sąjungas ir dekriminalizavusi disponavimą mažu kiekiu narkotikų be tikslo juos platinti.