Matas Baltrukevičius. TS-LKD pirmininko rinkimai – be intrigos?

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) laukia labai neįprasti pirmininko rinkimai. Nors praeityje neretai jie būdavo triukšmingi ir įtempti, bet visada laimėdavo perrinkimo siekiantis kandidatas arba tas, kurį palaikydavo pasitraukiantis partijos lyderis. Šį kartą ši tendencija veikiausiai bus nutraukta.

Pirmiausia dėl to, kad tęstinumo (arba liberalesnioji) TS-LKD stovykla neturi stipraus savo kandidato. Kai partijos nare pagaliau tapo Ingrida Šimonytė, tikėtasi, jog ji prisiims atsakomybę perimti partijos vairą iš Gabrieliaus Landsbergio. Neformali partijos lyderė taps ir formalia. Tačiau I. Šimonytė nusprendė partijos pirmininkės pareigų nesiekti. Politikę galima suprasti – ji šiemet prisiėmė atsakomybę atstovauti TS-LKD Prezidento rinkimuose ir pasiekė maksimumą – pateko į antrąjį turą. Tik neseniai užleido premjero postą Gintautui Paluckui, tad nenoras iš karto persėsti ant dar vienos įtampą keliančios kėdės suprantamas. Galiausiai, premjero postas daugelyje šalių yra suvokiamas kaip natūrali politinės karjeros viršūnė, po kurios seka pasitraukimas iš nacionalinės politikos (kartais į tarptautinę) ar bent jau atsitraukimas kuriam laikui, ypač, jeigu pareigų praradimą lėmė nesėkmingi parlamento rinkimai. Žinoma, formaliai už partijos rezultatą rinkimuose atsakingiausias yra jos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, tačiau Seimo rinkimai yra ir referendumas dėl Vyriausybės darbo. Tad I. Šimonytės sprendimas yra gana natūralus.

Tęstinumo stovyklos kandidate į partijos pirmininkes galėjo tapti ir Monika Navickienė. Tačiau „Foxpay“ skandalas veikiausiai jau visam laikui užvėrė jai duris į tolimesnę politinę karjerą. Tad liberalesnei TS-LKD stovyklai partijos pirmininko rinkimuose atstovaus Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Žinoma, jos pozicijos partijoje nėra silpnos. Tačiau palyginti su pagrindinio konkurento Lauryno Kasčiūno statusu, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė atrodo blankiau.

Iškalbingi rinkimų rezultatai leidžia numanyti favoritą

Kai TS-LKD nariai reitingavo partijos sąrašą Seimo rinkimams, L. Kasčiūnas susilaukė daugiausia balsų – 4373, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė liko antra, atsilikusi daugiau negu 500 balsų. Dar ryškesnis skirtumas tarp jų buvo skaičiuojant pirmumo balsus Seimo rinkimuose. L. Kasčiūnas jų gavo daugiau negu 97 tūkst. (antras rezultatas TS-LKD), R. Morkūnaitė-Mikulėnienė – beveik 56 tūkst. (ketvirtas rezultatas TS-LKD). Galiausiai, skirtingai susiklostė politikų kovos vienmandatėse Vilniaus miesto apygardose. L. Kasčiūnas Lazdynuose įveikė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką Saulių Skvernelį. Pilaitės–Karoliniškių apygardoje R. Morkūnaitę-Mikulėnienę sensacingai įveikė Vytautas Sinica. Tai buvo bene skaudžiausias TS-LKD pralaimėjimas vienmandatėje apygardoje.

Likusi kandidatų trijulė, vargu, ar rimčiau kovos dėl TS-LKD pirmininko posto. Žygimantas Pavilionis aktyvesnės veiklos partijoje pradžioje vertintas kaip krikdemiško sparno atstovas, bet dabar savo pažiūromis nuo jo nutolęs. Tačiau jis nėra ir labai artimas dabartiniam partijos elitui – 2022 metų sausį I. Šimonytės paragintas (prieš tai trauktis ragino ir TS-LKD frakcija) Ž. Pavilionis pasitraukė iš Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pareigų. Būdamas URK pirmininku jis nuožmiai kritikavo Vyriausybę dėl „Belaruskalij“ skandalo. Vis tik metų pabaigoje Ž. Pavilionis vėl grįžo į tas pačias pareigas. Bendrapartiečiams reitinguojant Seimo rinkimų kandidatų sąrašą, politikas liko 11-as, pačiuose rinkimuose pagal gautus pirmumo balsus jis perpus atsiliko nuo R. Morkūnaitės-Mikulėnienės ir beveik keturgubai – nuo L. Kasčiūno.

Vienu metu kylančia partijos žvaigžde laikytas Arvydas Anušauskas. Itin ryškus tapo nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, kai stengėsi skleisti subalansuotą informaciją ir nuraminti įsiaudrinusią visuomenę. Augant Lietuvos gynybos biudžetui, krašto apsaugos ministras yra asmuo, kuris nuolat gali visuomenei pateikti sėkmės istorijų – apie naujus ginkluotės įsigijimus, kitas priemones, kuriomis siekiama gerinti saugumo padėtį šalyje. Vienu metu apklausose jis buvo įsitvirtinęs kaip antras populiariausias politikas šalyje. Tačiau noras dominuoti viešojoje erdvėje galiausiai ėmė kišti koją – ministras kartais paskelbdavo nepatikrintą informaciją, būta ir tyrimo dėl įslaptintos informacijos atskleidimo. Galiausiai premjerės iniciatyva jis neteko pareigų ir postą užleido L. Kasčiūnui. Nors A. Anušausko kaip ministro populiarumas buvo didelis, tačiau tai nevirto stipresnėmis pozicijomis partijoje. Vidiniame Seimo rinkimų reitingavime jis buvo tik tryliktas pagal populiarumą partijos politikas. Pagal Seimo rinkimuose gautus pirmumo balsus liko devintas, atsiliko ir nuo Ž. Pavilionio. Penktasis kandidatas į TS-LKD vadovus Daivaras Rybakovas tiesiog bandys tapti žinomesniu partijoje ir Lietuvoje.

L. Kasčiūnas yra rinkimų favoritas, nors partijoje iškilo „iš apačios“. Neturėjo išskirtinio santykio nei su Andriumi Kubiliumi, nei su G. Landsbergiu, bet jau seniai aktyviai dirbo su TS-LKD skyriais regionuose ir mezgė kontaktus. 2012 m. Seimo rinkimų sąraše jam atiteko vos 80 pozicija (nors tuomet jau dirbo Irenos Degutienės patarėju), po rinkėjų reitingavimo jis pakilo į 41 vietą. Vykdė labai aktyvią kampaniją Vilniaus-Trakų apygardoje, kuri dėl tautinės sudėties nėra palanki TS-LKD kandidatams. Po ketverių metų jo pozicija sąraše jau buvo 11-oji, nors rinkėjų reitingavimas nubloškė septyniomis pozicijomis žemyn, bet to pakako, kad būtų išrinktas Seimo nariu.

Akivaizdu, jog šiuo metu L. Kasčiūnas kartu su I. Šimonyte yra populiariausi TS-LKD veidai. Sutrukdyti tapti pirmininku turbūt gali tik itin aktyvi buvusios premjerės bei G. Landsbergio parama R. Morkūnaitei-Mikulėnienei įsitraukiant į jos kampaniją. Tačiau toks scenarijus neatrodo labai tikėtinas.

Ar konservatoriai atsisakys arogancijos?

Kas partijoje galėtų pasikeisti, jeigu pirmą kartą jos vairas atitektų krikščionių demokratų stovyklos politikui? Radikalių permainų tikėtis neverta. Vargu, ar TS-LKD retorika vertybiniais klausimais būtų panaši į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ar „Nemuno aušros“. Bet veikiausiai apskritai būtų bandoma vertybinius karus užleisti kitoms partijoms ir akcentuoti mažiau visuomenę poliarizuojančius klausimus, ypač tuos, kurie visada buvo svarbiausi partijai – saugumo ir užsienio politikos. Tikslas, kurį turėtų kelti partijos pirmininkas, yra nelengvas – išlaikyti liberalesnį miestų elektoratą ir pritraukti konservatyvesnius regionų gyventojus. Sėkmę pasiekti bus sunku, galiausiai rimtas iššūkis teks siekiant vienyti skirtingus partijos flangus. L. Kasčiūno pergalės atveju, tikrai keistųsi partijos retorika. Politiką būtų sunku apkaltinti arogancija, jis sugeba paprastai kalbėti apie sudėtingus dalykus. Šis įgūdis gali būti labai svarbus. Tačiau TS-LKD dabar išgyvena krizę ir paprastų pakilimo kelių nėra.