Mažvydas Jastramskis. Kam naudingas balsavimas rinkimuose nuo 16 metų?

Lietuvoje randasi iniciatyvų, kurios siekia suteikti balso teisę savivaldos rinkimuose žmonėms nuo 16 metų.

Iš partijų tokį pasiūlymą iškėlė socialdemokratai. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) rinks parašus dėl įstatyminės iniciatyvos. Spėčiau, kad tokį sprendimą Seime paremtų ir dabartinės Vyriausybės partijos.

Kam jo reikia?

Balsavimo nuo 16 metų įteisinimo motyvai yra trejopi. Pirma, toks sprendimas gali pagelbėti demokratijai. Antra, kai kurios organizacijos to siekia dėl ideologinių (žmogaus teisės) ar interesų (jaunimo) atstovavimo priežasčių. Trečia priežastis yra pragmatinė – daliai partijų tai būdas išplėsti elektoratą.

Kalbant apie demokratiją, esminiai yra rinkiminio elgesio tyrėjo Marko Franklino tyrimai ir argumentai. Jis pastebėjo, kad Vakarų Europoje nuleidus balsavimo kartelę nuo 21 iki 18 metų, šie nauji rinkėjai balsavo pasyviau. Ilgainiui, keičiantis kartomis, tai lėmė, kad bendras aktyvumas rinkimuose smuko.

Atėjimas prie balsadėžių didina tikimybę, kad žmogus balsuos ir toliau. Amžius tarp 18 ir 21 metų yra labai nepalankus tokio įpročio formavimuisi. Šiame gyvenimo etape žmonės palieka tėvų namus ir pradeda savarankišką gyvenimą, įstoja į universitetą arba įsidarbina. Pastangos įsitvirtinti visuomenėje palieka mažai laiko ir motyvacijos domėtis rinkimais.

Taip nutinka todėl, kad balsavimas yra įprotis – atėjimas prie balsadėžių didina tikimybę, kad žmogus balsuos ir toliau. Amžius tarp 18 ir 21 metų yra labai nepalankus tokio įpročio formavimuisi. Šiame gyvenimo etape žmonės palieka tėvų namus ir pradeda savarankišką gyvenimą, įstoja į universitetą arba įsidarbina. Pastangos įsitvirtinti visuomenėje palieka mažai laiko ir motyvacijos domėtis rinkimais.

Kita vertus, 16 ir 17 metų žmonės dar gyvena stabilioje socialinėje aplinkoje, juos stipriau veikia šeima (pirminė socializacija) ir mokykla (antrinė socializacija). Vyresni giminaičiai, kurie balsuoja aktyviau, gali paskatinti, parodyti pavyzdį. Be to, socialinis stabilumas duoda daugiau (teoriškai) laiko pasidomėti.

Atitinkamai keliama hipotezė, kad suteikus balsavimo teisę nuo 16 metų, šie žmonės balsuos aktyviau, nei truputį vyresni jaunimo atstovai. Ilgainiui tai turėtų teigiamai paveikti bendrą aktyvumą rinkimuose ir demokratijos legitimumą.

Kaip šie argumentai pasitvirtino realybėje? Balsavimas nuo 16 metų vis dar įteisintas mažumoje demokratijų, o balsavimas nacionaliniuose rinkimuose – dar mažesnėje dalyje. Visgi tokių atvejų daugėja, pirminių duomenų jau turime.

Nors balsuoti nuo 16 metų galima keliose demokratinėse Lotynų Amerikos valstybėse (Brazilijoje, Argentinoje ir Ekvadore), remsiuosi tyrimais iš mums kultūriškai artimesnio regiono – Europos. Čia Austrija ir Malta suteikia visą balso teisę visuose rinkimuose nuo 16 metų. Estijoje šešiolikmečiai gali balsuoti renkant savivaldą. Škotijoje balsuoti nuo 16 metų galima šios šalies parlamento ir vietos rinkimuose, tačiau ne renkant Jungtinės Karalystės parlamentą. Analogiška situacija yra keliose Vokietijos žemėse.

Be to, Vokietijos ir Belgijos šešiolikmečiai turi teisę balsuoti Europos Parlamento rinkimuose.

Ilgiausią balsavimo nacionaliniuose rinkimuose patirtį Europoje yra sukaupęs Austrijos jaunimas nuo 16 metų. Tyrimų apibendrinimas (Aichholzer ir Kritzinger, 2020) paremia Franklino argumentus. 16 ir 17 metų austrai balsuoja aktyviau nei 18–20 metų jaunimas. Jų aktyvumas yra panašus į bendrą elektorato vidurkį.

Austrijos pavyzdys neatitinka kritikų baimių – kad labai jaunų rinkėjų balsavimas bus ne toks brandus ir kokybiškas. Iki šiol daryti tyrimai rodo, kad nors jauniausi rinkėjai politika ir domisi truputį mažiau, jie yra labiau patenkinti demokratija ir seka rinkimų kampaniją panašiai, kaip vyresnis jaunimas. Be to, 16 ir 17 metų austrų pasirinkimas balsuojant daugiau mažiau atitinka jų politines pažiūras.

Tiesa, čia būtina paminėti – Austrija skiria daug dėmesio pilietiniam švietimui vidurinėje mokykloje. Gali būti, kad pozityvūs jų tyrimų rezultatai nesireplikuotų šalyje, kurioje šis švietimas yra prastesnio lygmens.

Kad 16 ir 17 metų žmonės rinkimuose yra aktyvesni, paremia duomenys iš Škotijos (Eichhorn ir Hübner, 2021). Tiesa, škotų analizė rodo ir tai, kad efektai pasilieka ties balsavimu: anksčiau balsuoti pradėję žmonės į kitas politinio dalyvavimo formas (peticijas, demonstracijas) aktyviau neįsitraukia, informacijos apie politiką aktyviau neieško.

Aptarus bendrą poveikį demokratijai, neišvengiamai turime klausti ir kitko – kokios partijos, organizacijos ir kodėl remia šį sprendimą?

Vokietijos žemėse balsavimo nuo 16 metų įteisinimą labiausiai remia žalieji, o labiausiai tam priešinasi krikščionys demokratai. Tai atitinka jų elektorato sandarą ir pažiūras. Žalieji yra progresyvesni ir juos daugiau palaiko jaunesni rinkėjai, o krikščionys demokratai – konservatyvesni ir turi vyresnį elektoratą. Jaunimo balsavimas atitinka žaliųjų pažiūras ir kartu interesą. Motyvai persidengia.

Panašiai buvo ir Estijoje, tik čia kairė ir dešinė, kaip dažnai nutinka Vidurio ir Rytų Europoje, apsiverčia – balsavimo nuo 16 metų vietos rinkimuose teisę aktyviau rėmė dešinės Reformų partija, palaikoma estų jaunimo, o tam stipriausiai priešinosi Centro partija, kurios elektoratą sudaro vyresni ir rusų mažumos rinkėjai.

Kaip traktuoti motyvus Lietuvos kontekste?

LiJOT interesas yra suprantamas – jaunimo atstovai siekia platesnio jaunimo atstovavimo. Kiek keistesnis yra socialdemokratų motyvas.

Natūraliai negalime žinoti, kaip Lietuvoje balsavo 16 ir 17 metų žmonės. Bet galime truputį panagrinėti, ką rinkosi jiems amžiumi artimiausi, 18–20 metų rinkėjai. Tiesa, toliau pateikiami skaičiai turi dideles paklaidas, nes tokios siauros grupės atstovų į apklausas patenka nedaug. Imtys yra mažos: nuo 21 respondento 2019 metų Europos Parlamento rinkimuose iki 28 – pirmajame Prezidento rinkimų ture.

18– 20 metų jaunimas 2019 metais daugiausia balsavo už du kandidatus – Gitaną Nausėdą (apie 57 proc.) ir Ingridą Šimonytę (apie 36 proc.).

Partijų įskaitoje bendras vardiklis tarp dviejų rinkimų yra konservatoriai – jie iš pačių jauniausių 2019 m. Europos Parlamento ir 2020 m. Seimo rinkimuose gavo po 38 procentus balsų. Dar apie 33 proc. 18–20 metų žmonių rinkosi Laisvės partiją. Kitų politinių jėgų elektoratas grupėje per mažas, kad darytume kažkokias išvadas. Kalbant apie socialdemokratus, per abi apklausas radau vos vieną tokio amžiaus jų rinkėją.

Keista, kad tarp jaunimo visai nepopuliarūs socialdemokratai (jiems ne ką geriau sekasi ir tarp 18–25 metų rinkėjų) imasi šios iniciatyvos. Galbūt tikisi, kad toks manevras padės pritraukti trūkstamus jaunimo balsus (mažai tikėtina). Galbūt taip elgiasi dėl ideologinių priežasčių – kas yra sveikintina.

Būtent todėl keista, kad tarp jaunimo visai nepopuliarūs socialdemokratai (jiems ne ką geriau sekasi ir tarp 18–25 metų rinkėjų) imasi šios iniciatyvos. Galbūt tikisi, kad toks manevras padės pritraukti trūkstamus jaunimo balsus (mažai tikėtina). Galbūt taip elgiasi dėl ideologinių priežasčių – kas yra sveikintina. Bet kokiu atveju, tai suderinama su politine kairės partijų platforma kitose šalyse ir su istoriniu jų vaidmeniu – kairieji padarė daug, kad balsavimo teisės būtų suteiktos darbininkams ir moterims.

Jeigu parems socialdemokratai, konservatoriai ir liberalai, konstitucinė pataisa – būtent jos reikėtų balsavimui nuo 16 metų – turi šansų praeiti.