Antra, Europos Parlamentas yra svarbus teisės aktų priėmime. Europos sąjungos teisėkūra, trumpai tariant, priklauso nuo trijų institucijų – Europos Komisijos, ES Tarybos ir Europos Parlamento.
Europos Komisija po ilgų konsultacijų su įvairiais politikos veikėjais pasiūlo teisės akto projektą ir teikia ES Tarybai, kurią sudaro atskirų sričių ministrai, bei Europos Parlamentui. Taryba ir Parlamentas turi pritarti pasiūlymui. Be Lietuvos ir kitų šalių atstovų Europos Parlamente pritarimo nebus teisės aktų, kurie sprendžia įvairias problemas. Pvz. jei norime, nustoti pereidinėti prie vasaros ir žiemos laiko, tam turi pritarti Europos Parlamentas ir minėta Taryba.
Sritys, kur Europos Sąjungos šalys, o ne demonizuojamas „Briuselis“, kartu priima yra muitų sąjunga, konkurencijos taisyklės, reikalingos vidaus rinkos veikimui, monetarinė politika, bendra prekybos politika ir dar keletas smulkesnių sričių.
Mokesčiai, išlaidos, krašto, sveikatos ir socialinė apsauga ir aibė kitų sričių iš esmės yra tvarkomos Lietuvos Seimo. Politikai Europoje, būna, mėgsta kritikuoti „Briuselį“ dėl to, kad Europos Komisija prižiūri sutarčių ir priimtų teisės aktų laikymąsi. Dėl to kritikuoti Komisiją būtų tas pats, kad kritikuoti kelių policiją, jog ji prižiūri eismo saugumą, kurio taisykles nustatė ne ji, o Seimas. Europarlamentarai atstovaus ir Lietuvą, kas neišvengiama, ir Europą, nes dažnai europiniai interesai sutampa – kas galėjo pagalvoti, kad nelegalios imigracijos problemos ir mastai Europoje 2015 m., į ką tuomet žvelgėme tarsi iš tolo, taps mums svarbiomis, Lietuvoje jau tikintis ES solidarumo, kai Baltarusijos diktatorius ėmė organizuoti nelegalios migracijos srautus per rytines ES sienas. Galiausiai, balsavimas yra ne tik teisė, bet ir moralinė pareiga demokratinėje respublikoje.
Šiuose rinkimuose galime balsuoti už ką tik širdis ar protas geidžia. Raudonosios linijos yra mūsų geopolitinis saugumas Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą kontekste. Provakarietiška orientacija saugumo prasme yra dalykas dėl kurio nesiderama, o ekonominės kairiosios ar dešiniosios bei socialiai liberalios ar konservatyvios vertybės yra demokratijos akyse lygiavertės. Lietuvoje iš esmės nėra populistų ir euroskeptikų, kurie abejotų ES reikalingumu. Populizmo etiketė dažnai pas mus klijuojama, norint sumenkinti kito argumentus.
Populistai yra tie, kurie teigia, jog tik jie atstovauja tautą, o kitos partijos, teismai, žiniasklaida yra ne demokratijos pagrindai, o „supuvęs elitas“. Tokių svarbių politikos veikėjų Europos Parlamento rinkimuose iš esmės neturime. Net it taip vadinami „euroskeptikai“ Lietuvoje yra remiantis moksline terminologija, „minkšti“, t.y. socialiai konservatyvūs, pabrėžiantys tautos suverenitetą, o ne ES federalizaciją ir nekvestionuoja ES reikalingumo ar Lietuvos ES narystės. To nebuvo 2019 m. EP rinkimuose, nenusimato ir dabar.
Lietuvos geopolitinė padėtis ko gero nesuteikia kietojo euroskepticizmo prabangos tarp pagrindinių politinių partijų, nors politikos paraštėse minčių kyla įvairių.
Lietuviai yra vieni labiausiai remiantys ES. Remiantis 2023 m. lapkričio Eurobarometro duomenimis, 69% lietuvių jaučiasi susiję su ES (4-a vieta tarp 27 valstybių), 71% labiausiai Europoje vertina laisvą žmonių, prekių ir paslaugų judėjimą (1-a vieta), o 52% – taiką tarp ES šalių (7-a vieta). 81% lietuvių linkę jaustis ES piliečiais (10-a vieta). Pagrindinės asmeninės vertybės Europoje lietuviams yra taika (60%), žmogaus teisės (38%), asmeninė laisvė (33%) ir pagarba žmogaus gyvybei (27%). Europos Sąjungą lietuviams geriausiai apibūdina taika (44%), žmogaus teisės (31%), demokratija (28%). 2017 m. vykdyto fokus grupių tyrimo metu, ES buvo suprantama kaip valstybių (daugiausiai) ekonominė sąjunga su bendrais ir atsitinkančiais teisės aktais, kurioje stipresni padeda silpnesniems.
Pagrindiniai ES privalumai yra laisvas judėjimas, ES finansinė parama, bendra rinka, nuomonių laisvė, demokratija, teisių gynimas ir padidėjęs saugumas.
Renkantis, už ką balsuoti kliaunamės daugybe dalykų: lyderiais, idėjomis, rinkimų pažadais, komanda, pasirodymu debatuose, politine reklama, politikų reputacija ir savo požiūrių sutapimu su kandidatų ar jų partijų. Yra nemažai politinių kompasų, padedančių orientuotis. Vienas iš jų yra „ES ir aš“ (www.euandi.eu) – deklaruoju ekspertinius interesus, nes padėjau Europos Universiteto Institutui Florencijoje suburti ekspertus. Mūsų komanda analizavo trylikos partijų dokumentus, pasisakymus, rinko duomenis apie politines pozicijas įvairiais klausimais iš partijų atstovų ir tikrino tų pozicijų sutaptį su dokumentais.
Galima padėkoti visų partijų atstovams, kurie geranoriškai ir kantriai padėjo nustatyti partijų pozicijas. Klausimyne yra 30 klausimų, į kuriuos atsakius bus galima nustatyti, kokiai partijai esate artimi, pagal įvairias temas. Be to, galima kiekvienam klausimui suteikti didesnę svarbą, jei Jums ta problema yra aktuali.
Matysite, ar esate už ES integraciją, ar nacionalinę autonomiją, ar esate socialiai liberalūs, ar konservatyvūs. Mažas anonsėlis – visos 13 partijų labai stipriai remia paramą Ukrainai ir jos europeizaciją, dauguma yra griežtos imigracijos šalininkės ir labiausiai besiskiriančios vertybiniais liberalumo ir konservatyvumo klausimais.
O kur esate Jūs prieš Europos Parlamento rinkimus?
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.