Maža geroji naujiena Lietuvai yra paaugęs rinkimų aktyvumas. Ne toks, koks buvo Prezidento rinkimuose, tačiau tarp parlamento rinkimų jis paaugo nuo 47,8 iki 52,1 procento. Norisi daugiau, nes pusė nebalsuojančių rinkėjų rodo rimtas pasitikėjimo valstybe problemas, bet gal su kartų kaita ši teigiama tendencija tęsis. Didesnė gera naujiena – Seiman nepateko politinės jėgos, kurios Rusijos pradėtame kare nestovėjo šalia užpultos Ukrainos ar net palaikė Rusijos argumentus. Neturime euroskeptikų ar vakarietiškos transatlantinės bendrijos priešininkų, kas ramina valstybingumo ir suvereniteto prasme.
Rinkimų laimėtojai yra keturios partijos: socialdemokratai, „Nemuno aušra“, demokratai bei liberalai, o pralaimėjo taipogi keturios partijos: Laisvės partija, konservatoriai, darbiečiai ir valstiečiai.
Kalbant tik apie parlamentines partijas, rinkimų laimėtojai yra keturios partijos: socialdemokratai, „Nemuno aušra“, demokratai bei liberalai, o pralaimėjo taipogi keturios partijos: Laisvės partija, konservatoriai, darbiečiai ir valstiečiai. Priežastis atskleistų rinkėjų apklausa, parodanti, kas lėmė daugiau balsuoti už opozicijos ar naujas partijas ir kur bei kieno rinkėjai nudreifavo.
Pirmojo turo rinkimų nugalėtoja Lietuvos socialdemokratų partija, 7 metus prabuvusi opozicijoje, paaugino reitingus nuo 9,3 iki 19,4 procento. „Nemuno aušra“ su 15 procentų yra nauja politinė jėga. Remigijaus Žemaitaičio vedama partija, nenustebčiau, galėjo nemažai pritraukti ir buvusių Tvarkos ir teisingumo, kurios paskutiniu vadovu ir buvo R. Žemaitaitis, įveikęs Rolando Pakso šalininkus partijoje, balsų. Bet kuriuo atveju, protesto, vilties ir nusivylusiųjų kitomis partijomis balsai atiteko jiems. Demokratai pasirodė solidžiai kaip nauja parlamentinė partija, pasirodę geriau nei savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose su 9,2 procento. Liberalų sąjūdis irgi pagerino savo pozicijas. Liberalai, nusilpę po Laisvės partijos atsiskyrimo ir vis dar [lydimi – red.] prieš 4 metus įvykusio „MG Baltic“ skandalo šešėlio, šoktelėjo nuo 6,8 iki 7,7 procento, išlikdami svarbia parlamentine jėga.
Parama didžiausiai valdančiajai partijai susitraukė nuo 292 iki 223 tūkst. Žinant, kad rinkimuose dalyvavusiųjų skaičius augo 4,3 procento, paramos Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams kritimas buvo 23,6 procento.
Tarp pralaimėjusių baigtų reikalų turi valdančioji Laisvės ir opozicinė Darbo partijos, nepatekusios į Seimą. Konservatoriams pirmame ture buvo, kaip spaudos konferencijoje parodė partijos rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė, „šakutė(s)“, nes balsavusiųjų dalis krito nuo 24,9 iki 18 procentų. Parama didžiausiai valdančiajai partijai susitraukė nuo 292 iki 223 tūkst. Žinant, kad rinkimuose dalyvavusiųjų skaičius augo 4,3 procento, paramos Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams kritimas buvo 23,6 procento. Valstiečių (suburtos koalicijos) rodikliai taip pat yra prastesni, palaikymui kritus daugiau nei perpus: nuo 17,4 iki 7 procentų – nesuveikė Igno Vėgėlės, buvusio kandidato į Prezidentus, naujumo efektas ir valstiečiai per plauką turės frakciją Seime.
Ką rinkimai rodo apie Lietuvos rinkėjus? Neatstovaujamųjų ar „prarastųjų“ balsų, atitekusių partijoms, neperžengusioms rinkiminio barjero, dalis sudarė 21,8 procento ir padidėjo nuo 19,2 procento 2020 m. – tai didžiausias rezultatas nuo 2000 m. Daugiau nei penktadaliui balsavusiųjų nėra atstovaujama Seime. Sumažėjo balsavusių už „Chuck Norris“, t. y. gadinusių biuletenius rinkėjų dalis krito nuo 3,5 iki 1,9 procento. Randančių, ką pasirinkti, skaičius auga nuo 2012 m. Politologiškai skaičiuojamas efektyvių rinkimuose dalyvaujančių partijų skaičius per ketverius metus išaugo nuo 7,8 iki 8,5 – tai reiškia, kad daugiau partijų veržėsi Seiman. Galiausiai, rinkėjų kaitumas (nepastovumas) daugiamandatėje apygardoje padvigubėjo nuo 18,8 procento 2020 m. iki 37,6 procento dabar. Tai rodo išaugusį rinkėjų migravimą prie kitų partijų nei prieš ketverius metus – geras trečdalis rinkėjų rinkosi kitas partijas nei 2020 m. Didesnis rinkėjų nelojalumas buvo tik 2004 m., kai kas antras rinkėjas rinkosi kitą partiją nei prieš tai buvusiuose rinkimuose.
Ryškėja centro kairės valdančioji koalicija, kuriai mandatų nusimato daugiau nei dabartiniams valdantiesiems. O asmeniniai nesutarimai užleis kelią pragmatiniams skaičiavimams ir valdžios traukai.
Po dviejų savaičių suskaičiuosime visus Seimo mandatus. Ryškėja centro kairės valdančioji koalicija, kuriai mandatų nusimato daugiau nei dabartiniams valdantiesiems. O asmeniniai nesutarimai užleis kelią pragmatiniams skaičiavimams ir valdžios traukai.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
