Referendumai, visų pirma, padidina rinkėjų aktyvumą, kuris didina sprendimų teisėtumą – kuo daugiau žmonių dalyvauja rinkimuose, tuo labiau jie jaučia poveikį politiniams sprendimams.
Referendumai, kita vertus, sukuria pasidalinimus, kurie ilgam gali suskaldyti visuomenę ir ilgai emociškai gyti. Skirtingos šalys turi skirtingas referendumų organizavimo tradicijas.
Artėjantis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo yra visiškai tuščias reikalas. Jis nieko nesprendžia. Referendumas nei sutaupys pinigų, nei pagerins Seimo darbo kokybę, nei atspindės Lietuvos žmonių poreikius.
Referendumo organizatoriai nesielgia valstybiškai, o greičiau mąsto apie trumpalaikius politinius rezultatus. Taip, Konstitucija nėra „šventa karvė“, visgi jos keitimas turi būti pagrįstas realiais poreikiais pagerinti situaciją Lietuvoje.
Ar drastiškai sumažėjo rinkėjų skaičius Lietuvoje? Ne! Iš vienos pusės, valdžia organizuoja referendumą dėl de facto dvigubos pilietybės (o gal ir dėl dvipatystės reiktų?) ir kalba apie tautiečius, išsibarsčiusius pasaulyje, iš kitos pusės, valdžia staiga pamiršta užsienio lietuvius ir sako, kad Seimo narių skaičių reikia mažinti dėl sumažėjusių gyventojų Lietuvoje.
Ar mes sutaupysime pinigų? Ne! Skaičiuojama, kad, sumažinus seimūnų skaičių kiekvienas gyventojas išloš po kone vieną centą (nors kaip suvalkietis dėl tokios naudos gal visgi ir susimąstyčiau…). Be to, pagal statistinius duomenis, viso viešojo sektoriaus darbuotojų išlaikymas (darbo užmokestis) sudaro tik 3 proc. visų valstybės išlaidų. O referendumui skirtos išlaidos - 2,5 milijonų eurų!
Ar mažesnis Seimo narių skaičius lems geresnę teisėkūrą? Ne! Mes išrenkame savo politikus ir politikes. Jie yra mūsų politinis atspindys. Ne skaičiuje kokybė, o kvalifikacijoje.
Mažesnis parlamentar(i)ų skaičius reiškia didesnes galimybes paveikti mažesnį skaičių žmonių – pvz. paprasčiau keisti Konstituciją.
Be to, papirkti mažesnį skaičių žmonių yra pigiau. Mažesnis parlamentarų skaičius reiškia, jog piliečio balso vertė sumažėja, nes vieną parlamentarą rinktų daugiau piliečių.
Sumažinus Seimo narių skaičių, tektų keisti rinkimų sistemą. Apie tai valdžia net nekalba. Dar daugiau, LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis ketina „nusiplauti“ nuo valstybės valdymo (įskaitant galimą rinkimų sistemos reformą) nepasisekus jų kandidatui prezidento rinkimuose. Tai koks gi referendumo organizavimo tikslas?
Dabar ironiškai: remiantis Seimo, kaip viešojo sektoriaus narių mažinimo nuostata, reiktų „nepabijoti“ eiti toliau. Tegul valdžia pasiūlo sumažinti proporcingai savivaldybių tarybų narių, mokytojų, vaikų darželių darbuotojų, universitetų mokslininkų, gydytojų, gaisrininkų, policininkų ir socialinių darbuotojų skaičių. Pradžiai.
Parlamentai nėra itin mėgstami ir kitose demokratijose, bet panašu, kad organizuodama šį referendumą, valdžia trumparegiškai pataikauja žemesniems politinės kultūros instinktams – leisti žmonėms „atkeršyti“ Seimui, „vagių, veltėdžių ir korupcijos lizdui“ ir konjunktūriškai padidinti rinkiminį aktyvumą, jog neduok Dieve, disciplinuoti konservatorių rinkėjai nesusišluotų politikos laimėjimų prezidento rinkimuose.
Galima suprasti, kodėl žmonės nemyli Seimo. Taip, jame yra politinių klounų, skandalistų, perbėgėlių, būta korumpuotų, nuteistų parlamentarų – tai nedaro garbės jokiai institucijai. Be to, mes dažniausiai balsuojame už vieną partiją ar politiką ir daugumą kitų laikome nevertais mūsų politinių simpatijų. Sunku įsivaizduoti tūlą pilietį, mėgstantį visą Seimą.
Nebent krikščioniškais artimo meilės pagrindais. Parlamentas yra visų mūsų politinio gyvenimo centras. Keiskime mums nepatinkančius politikus rinkimų metu, o Seimo narių skaičių sumažinsime, jei tikrai kris Lietuvos piliečių skaičius. Jei...
P.S. Norisi išgirsti ir Lietuvos Respublikos prezidentės poziciją šiuo klausimu.