Gali džiuginti šiek tiek padidėjęs rinkimų aktyvumas, nes mažas aktyvumas ne kartą buvo apverktas kaip politinio pesimizmo ir bejėgystės ženklas. Pats aktyvumas neperkopė 50 proc., jis vis dar labai mažas, palyginti su aktyviomis demokratijomis Europoje. Reiktų pažiūrėti, ar mažas aktyvumo padidėjimas siejamas su „aktyviu darbu“ rajonuose, kur perrenkama valdžia, bet žinant, kad tai gali būti kiekvienuose vietos rinkimuose, aktyvumas rodo bent jau neslūgstantį politinį susidomėjimą ateiti prie balsadėžių. Ar tai nauja karta, ar skandalų įsiūbuotos nuotaikos, ar kiti veiksniai lėmė didesnį aktyvumą, gali tiksliau pasakyti detalesni rinkėjų tyrimai. O skirtinguose rajonuose aktyvumas buvo skirtingas.
Šie savivaldos rinkimai yra netoli kitąmet vyksiančių Seimo, Europos Parlamento ir Prezidento rinkimų ir jie signalizuoja naujas tendencijas. Rinkimai pademonstravo politinių partijų išsilaikymą bei įsitvirtinimą. Prieš ketverius metus visuomeniniai rinkimų komitetai nurovė beveik 27 proc. balsų ir jų buvo daugiau. Dabar parama jiems krito perpus. Partinės sistemos branduolį sudaro 6 partijos, kurios dabar peržengė 5 proc. barjerą. Vadinasi, ne tiek ir daug tų partijų yra Lietuvoje. Panašu, kad grįžta dvejų didžiausių partijų celebrity deathmatch. LSDP ir TS-LKD konkurencija Lietuvos politikoje nuo 1990 m., išskyrus kelias pertraukas, buvo pagrindinė politinė kova. Nereikia pamiršti, kad rinkiminiams komitetams atitekę beveik 14 proc. balsų persiskirstys Seimo rinkimuose tarp esamų partijų.
Savivaldos rinkimų rezultatai nėra vien veidrodinis Seimo rinkimų atspindys. Kiekvienos partijos surinkti balsai yra skirtingų rajonų (ne)sėkmių suma. Po rinkimų matome besikeičiančias politines nuotaikas Lietuvoje. Socialdemokratai sugrįžo į pirmą vietą ne tik apklausose. 2019 m. surinkę 13,2 proc., dabar LSDP prisirinko 17,5 proc. ir prisidėjo 100 mandatų. Neatmestina, kad šių rinkimų laimėjimas, to būsimas afišavimas, padidėję administraciniai resursai vietomis bus stiprus veiksnys, padedantis socialdemokratams artėjančiuose rinkimuose. Tarp laimėtojų galima išskirti naujai rinkimuose dalyvavusias Demokratų partiją, kuri įsiveržė į partijų peizažą su 6,6 proc., ir Laisvę ir teisingumą su 5,2 proc. Demokratų susikūrimo negalima skaityti tik atskilimu nuo valstiečių, nes LVŽS 2019 m. surinko 11,2 proc., o dabar demokratų ir valstiečių balsų suma sudaro 16 proc. Liberalų sąjūdis, kurį susilpnino Laisvės partijos narių pasitraukimas, su 7 proc. balsų pagerino savo rezultatą vienu procentu. Į laimėtojų traukinį įšoko ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuriai parama šiek tiek paaugo virš 5 procentų, gautų 2019 m., ribos bei… konservatoriai su 0,13 proc. didesne parama nei prieš ketverius metus. Gal tai ir yra partijos „stiklinės grindys“ ir žemiau TS-LKD su drausmingu elektoratu nekris.
Šių rinkimų pralaimėtojai yra surinkę mažiau paramos. Skirtinguose miestuose ar rajonuose buvo skirtingi laimėtojai ir pralaimėtojai, bet Lietuvos mastu didžiausias atotrūkis buvo Laisvės partijos. Ji nedalyvavo 2019 m. rinkimuose ir ne visai korektiška lyginti Seimo ir savivaldos rinkimus. Vis dėlto, laisviečiai Seimo rinkimuose gautą paramą iššvaistė labai stipriai, tesurinkę 3,5 proc. Tai kelia klausimą, ar Laisvės partija su pakankamai specifiniais ir siaurais prioritetais nebuvo laikinas 2020 m. susižavėjimas. Seimo rinkimai, ko gero, nulems laisviečių politinę ateitį. Susitraukė parama valstiečiams – nuo 11,2 iki 9,2 proc. Sauliaus Skvernelio išėjimas nubraukė valstiečių rinkėjų dalį, bet paliko LVŽS tarp partijų trečioje vietoje. Darbo partija taip pat neišpildė savo lūkesčių, gaudama 3,7 proc. vietoje 5,1 proc. 2019 m.
Jei skaičiuotume, kiek rinkėjų balsų liko žemiau 4 proc. ribos, tai ‚neatstovaujamųjų‘ balsų dalis (atitekusių partijoms, kurios neperžengė 4 proc. barjero Lietuvos mastu) padidėjo ir siekė 15,4 proc., kai 2019 m. tokių buvo 12,8 proc. Beje, rinkėjų kaitumas (nepastovumas) skaičiuojant partijas, surinkusias virš 1 procento balsų šiuose rinkimuose, buvo 19 proc. – kas penktas rinkėjas balsavo už kitą partiją nei 2019 m. Šis rezultatas beveik identiškas 2020 m. Seimo rinkimų rodikliui.
Jei panašios politinės nuotaikos išsilaikys iki 2024 m., yra nemaža tikimybė, kad kitais metais turėsime kitokią valdančiąją koaliciją. Jei ekonominiai ir socialiniai klausimai bus koalicijos pagrindas, LSDP, LVŽS, Demokratų partija ir gal LLRA turės tvirčiausią paraišką. Jei ant stalo bus dedamos moralinio liberalumo / moralinio konservatyvumo problemos, tuomet lauksime žiežirbų derybose. O gal tiesiog suveiks post-Brazauskininkų ir post-Landsbergininkų priešprieša.
A, tiesa, dar reikia laimėti ir vienmandates apygardas. Jų nuomonių apklausos nepadengia, merų rinkimai nėra vienmandačių rinkimų repeticija, o ir kandidatai dar nežinomi.