Iš vyriausybės metinės veiklos ataskaitos galima spręsti, kad premjeras Gediminas Kirkilas yra patenkintas savo ministrų kabineto darbu. Galima spėti, kad vienu iš svarbiausių savo vyriausybės nuopelnų jis laiko pasiekimus darbo, socialinės apsaugos ir šeimos politikos srityje. Tačiau ar nedarbo mažėjimą, naujų darbo vietų gausėjimą ir gimstamumo didėjimą galima laikyti vyriausybės politikos, o ne pirmiausia spartaus, keletą metų trukusio ekonominio augimo nuopelnu? Ir ar darbo užmokestis bei pensijos didėja visų pirma ne dėl įsisiautusios infliacijos?
Šiam ministrų kabinetui taip ir nepavyko pradėti esminių aukštojo mokslo ir sveikatos apsaugos sistemos reformų. Pristatydamas vyriausybės ataskaitą, savo kalboje Gediminas Kirkilas teigia, kad „rūpesčių yra begalė, nepadarytų darbų – nemažiau“, o „valstybė tebėra skolinga mokytojams, kultūros darbuotojams, policininkams, medikams“. Jis eilinį kartą primena, kad jo vadovaujama vyriausybė yra mažumos vyriausybė ir dar pirmoji pokomunistinėje Lietuvoje. Dėl neįgyvendintų viešojo sektoriaus reformų premjeras lyg ir netiesiogiai kaltina Seimą, nes „kiekvieną darbą, net ir nedidelį, reikėdavo pradėti septynis kartus matuojant – ar parems Seimas?“.
Tačiau tai, kad Gedimino Kirkilo vadovaujamai mažumos vyriausybei, ilgą laiką turėjusiai opozicinės Tėvynės Sąjungos paramą, nepavyko mobilizuoti Seimo būtinoms reformoms, rodo, kad socialdemokratams trūksta ne tik ilgalaikės valstybės plėtros vizijos, bet ir stiprios politinės lyderystės.
O Lietuvos viešosiomis bibliotekomis šiais metais pradėjo rūpintis Billas ir Melinda Gates’ai. Jų fondas visos šalies mastu Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamam pusketvirtų metų projektui „Bibliotekos pažangai“ skiria 35,7 mln. litų, o „Microsoft“ kompanija dovanoja naujausios programinės įrangos už 16,4 mln. litų. Lietuvos Vyriausybė projektui skiria 24 mln. Litų.
Projekte ketina dalyvauti didžioji dauguma Lietuvos viešųjų bibliotekų. Jos bus kompiuterizuotos, jose bus įrengtas plačiajuostis internetas (ar žinote, kad tik mažiau nei pusė Lietuvos bibliotekų yra kompiuterizuotos, o tos, kurios kompiuterizuotos, dažniausiai turi po vieną ar kelis senus kompiuterius?).
Taip pat bus apmokyta 2000 bibliotekininkų, o kompiuteriais bei internetu išmokyti dirbti 50 000 suaugusių Lietuvos gyventojų. Daugiausia tie, kurie anksčiau nė akyse nebuvo regėję interneto (o tokių Lietuvoje, patikėkite, dar yra, ir nemažai). Žmonės iš kaimo, vyresnio amžiaus žmonės, taip pat socialinės rizikos grupės, neįgalieji. Jie ne tik išmoks naudotis internetu ir elektroniniu paštu, bet ir išmoks elektroniškai deklaruoti mokesčius, tvarkyti savo banko sąskaitą, naudotis kitomis e-valdžios paslaugomis.
Projektas siekia ne tik pastatyti Lietuvos viešąsias bibliotekas ant kojų, atstatyti jų prestižą ir atkurti bibliotekininkų reputaciją, bet ir tapti ta jėga, kuri sutelktų vietines bendruomenes ir prisidėtų prie lietuvių išsvajotosios pilietinės visuomenės kūrimo.
Billui Gates’ui paprastai pavyksta. Be to, iš kitų filantropų jis išsiskiria tuo, kad ypatingai rūpinasi, jog tie pinigai, kuriuos jis kam nors duoda, padarytų tą darbą, kuriam jie ir yra skirti, o nenugultų kieno nors kišenėse.
Regis, reikia palyginus tiek nedaug pastangų, pinigų ir laiko. Lietuvių tautos išrinktiesiems paprastai neužtenka ketverių metų savo žadėtiems geriems darbams padaryti. Tiesa, bibliotekų atveju Lietuvos vyriausybė kartu su šalies savivaldybėmis Billui ir Melindai Gates’ai įsipareigojo, kad sutvarkys patalpas, kuriose bus įrengtas viešasis internetas, mokės už interneto ryšį, o projektui pasibaigus rūpinsis kompiuterių bibliotekose technine priežiūra, atnaujinimu ir t.t.
Atrodytų, kad Gediminas Kirkilas jaučiasi taip arti piliečių, jog savo kalboje tiksliai pasako, kiek lėšų vyriausybė išleido pensininkų dantų protezams. Tačiau kieno interesams iš tiesų atstovauja jo vadovaujama socialdemokratų dominuojama vyriausybė? Mediko, bibliotekininko, mokytojo, darbininko? Ar vis dėlto galingų verslininkų? Per visus socialdemokratų valdymo metus stambusis verslas neturėjo tiek daug plika akimi matomos įtakos šalies vyriausybei ir taip akivaizdžiai jos nedemonstravo.
Algirdas Brazauskas, kurio jokiu būdu negalima laikyti tikru kairiuoju, įsitikinęs, kad „ir tuomet jis dirbo Lietuvai“ (tuomet - tai sovietiniais laikais). Tačiau ar tik nebus taip ironiška, kad, palyginus su jo įpėdiniu Gediminu Kirkilu, tuoj atrodys, jog iš tikrųjų taip ir buvo, o jo prezidentavimo ir premjeravimo laikus prisiminsime vos ne su nostalgija?
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.